TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kubos raketų krizės pamokos po 50 metų

2012 10 15 6:09
Per krizę ši prieštankinė raketa buvo dislokuota Kuboje./AFP/Scanpix nuotrauka

Vakar pasaulis minėjo 50-ąsias Kubos raketų krizės pradžios metines. 1962 metų spalį visi užgniaužę kvapą stebėjo, kaip JAV prezidentas Johnas F.Kennedy nubrėžė simbolinę liniją per Atlantą ir įspėjo sovietų vadovą Nikitą Chruščiovą jos neperžengti.

Šaltasis karas pasiekė kulminaciją 1962 metų spalio 14 dieną, kai amerikiečių žvalgybinis lėktuvas U2, skrisdamas virš Kubos, užfiksavo dislokuotas sovietines balistines raketas. Šios raketos, apginkluotos branduolinėmis karinėmis galvutėmis, buvo vos už 150 kilometrų nuo Jungtinių Valstijų. Atrodė, kad per vieną akimirką pasaulis atsidūrė prie branduolinio karo prarajos. Sovietų laivai, gabendami branduolinę įrangą, nuplaukė uždraustosios linijos link, tačiau jos nekirto ir pasaulis lengviau atsiduso. "Mes stovėjome akis į akį ir manyčiau, kad jie ką tik mirktelėjo", - garsiąją frazę ištarė tuometis JAV valstybės sekretorius Deanas Ruskas. Tačiau iliuzijos, kad krizę meistriškai suvaldė JAV, dabar žlugusios. Istorikai aiškina, kad susitarimas buvo pasiektas užkulisiuose, o vadinamasis viščiuko žaidimas, kur pralaimėtoju tampa tas, kuris neištvėręs įtampos atsitraukia, niekada nevyko.

Istorikai tvirtina, kad iš tų dienų gali pasimokyti šiuolaikiniai pasaulio lyderiai, pavyzdžiui, spręsdami Sirijos krizę arba sukdami galvas dėl Irano branduolinės programos. "Iranas - ta pati Kubos raketų krizė, tik lėtesnio veikimo. Ir vykstant tokiems procesams Amerikos prezidentui teks spręsti: stabdyti Iraną, kol branduolinis ginklas dar nesukurtas, arba laukti, kada jis tą padarys, ir tada terliotis su branduoline valstybę. Šiuo atveju J.F.Kennedy pasakytų, kad katastrofos rizika per didelė", - aiškino knygos "Sprendimo esmė: aiškinant Kubos raketų krizę" autorius Grahamas Allisonas.

Nuo seno amerikiečiai įsitikinę, kad nuslūgusi įtampa per Kubos raketų krizę - jų tuomečio prezidento laimėjimas. Tačiau istorikai sako, kad iš tiesų triumfavo užkulisinė diplomatija. J.F.Kennedy nepasidavė patarėjų spaudimui ir vietoj prevencinio smūgio pasirinko intensyvią užkulisinę diplomatiją su Sovietų Sąjunga, kitomis valstybėmis ir Jungtinių Tautų sekretoriumi. Spalio 27 dieną jo patikėtinis, brolis Robertas F.Kennedy slapta susitiko su sovietų ambasadoriumi ir pasiūlė štai ką: Vašingtonas viešai prižadės nepulti Kubos, jei N.Chruščiovas patrauks iš ten raketas. Be to, amerikiečiai atitrauks branduolines raketas "Jupiter" iš savo bazių Turkijoje. Apie šį pažadą žinojo tik keletas prezidento patarėjų.

Dabar šios branduolinės raketos laikomos visiška atgyvena, bet tuomet jos būtų galėjusios rimtai smogti Sovietų Sąjungai. Kai N.Chruščiovas išgirdo tokį J.F.Kennedy pasiūlymą, jis suprato galįs išsaugoti savo reputaciją. Praėjo viena diena ir jis paskelbė atitraukiąs raketas iš Kubos. Taigi laimėtojomis tapo abi konflikto pusės. Paskui Sovietų Sąjungos ir JAV vadovai ėmė intensyviai bendrauti, atsirado dalinių branduolinių bandymų uždraudimo sutartis, o vėliau - sutartis dėl branduolinio ginklo neplatinimo.

Per raketų krizę būta nemaža įtemptų akimirkų. Spalio 27 dieną JAV kariniai laivynai apsupo sovietų povandeninį laivą su branduoliniais ginklais, o sovietai numušė žvalgybinį lėktuvą virš Kubos. "Juodasis šeštadienis" buvo pati pavojingiausia diena per visą krizę. Tačiau dabar aišku ir tai, jog spalio 22 dieną J.F.Kennedy liepė budėti amerikiečių laivams, kad į salą nebūtų atplukdyta dar daugiau ginklų. Kitą dieną N.Chruščiovas liepė laivams su branduoline įranga sukti atgal. Tai reiškia, kad atvira konfrontacija taip niekada ir neįvyko, o D.Ruskas lakiąją frazę ištarė, kai laivai jau buvo už kelių šimtų kilometrų ir plaukė namų link.  

Neteisingas mitas ir dėl neva itin sėkmingų CŽV manevrų. Iš tiesų žvalgyba pražiopsojo daug dalykų. Pavyzdžiui, apie balistines raketas Kuboje sužinota tik tada, kai jos buvo parengtos naudoti. Be to, agentūra nė nenumanė, kad yra ir kitų, taktinių raketų, apginkluotų branduolinėmis kovinėmis galvutėmis. Sovietų Sąjunga buvo pasirengusi atlaikyti bet kokio masto JAV puolimą. Ji dislokavo raketas ir ant kalnagūbrio virš JAV jūrinės bazės Gvantanamo įlankoje.

R.F.Kennedy atsiminimai "Trylika dienų" ir to paties pavadinimo filmas su Kevinu Costneriu sustiprino mitą, kad krizė tęsėsi 13 dienų. Tačiau iš tiesų "spalio krizė" persimetė į lapkritį, nes Vašingtonas ir Maskva intensyviai derėjosi dėl to, kokie ginklai turi būti atitraukti. Be to, sovietams sunkiai sekėsi susitarti ir su Fideliu Castro, kuris piktinosi, kad Maskva viską darė net nepasitarusi su juo. Kubos lyderis norėjo, kad sovietai saloje išlaikytų bent tuos taktinius branduolinius ginklus, apie kuriuos amerikiečiai nieko nenumanė.

AP, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"