TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kubos žmonės laukia lietuvių paramos

2007 06 26 0:00
Kuboje 18 metų kalėti nuteistam Osvaldo Alfonso Valdesui pavyko atgauti laisvę ir išvykti į Švediją.
Petro Malūko nuotrauka

Dažniausiai Kuba įsivaizduojama kaip graži sala, kurioje skamba muzika, o jos barzdotas ir drąsus prezidentas priešinasi imperializmui. Tačiau tai tik paviršutiniškas įvaizdis, nes iš tikrųjų jis yra diktatorius, jau 48 metus laikantis žmones baimės gniaužtuose.

"Kubos žmonės nori permainų, bet yra įbauginti ir jaučiasi vieniši, - sakė Vilniuje viešėjęs Kubos disidentas Osvaldo Alfonso Valdesas. - Todėl Lietuvos parama jiems būtų labai svarbi."

O.A.Valdesas buvo Kubos liberalų partijos prezidentas (visos partijos Kuboje, išskyrus komunistų, uždraustos). Jis buvo suimtas per masinius areštus 2003 metais ir nuteistas kalėti 18 metų. 2005 metais Europos Sąjungos spaudžiamas režimas paleido į laisvę 16 politinių kalinių, 3 jų sugebėjo palikti šalį. Tarp jų buvo ir O.A.Valdesas. Jis išvyko iš Kubos Švedijos ambasadoje Havanoje paprašęs politinio prieglobsčio ir nuo to laiko gyvena šioje šalyje, dirba Švedijos Tarptautiniame liberalų centre (SILC), kurio veikla susijusi su demokratizacija, žmogaus teisių plėtra naujose demokratinėse ir autoritarinėse valstybėse visame pasaulyje.

Valdžiai ir turistams - atskirai

Pasak O.A.Valdeso, Kuboje susiklosčiusi įdomi padėtis. Jos vadovas 80 metų Fidelis Castro labai serga ir atidavė visą valdžią 77 metų broliui Rauliui, nes neturi sūnaus, - visai kaip monarchijoje. Tačiau brolis neturi tos charizmos ir tokio įvaizdžio, kokiu pasižymi F.Castro.

Kubiečiai nėra patenkinti valdžia, kitaip 2 mln. jų nebūtų atsidūrę Majamyje, jaunimas neplauktų luoteliais Amerikos krantų link. Tačiau kritikuoti valdžią Kuboje draudžiama, ir žmonės labai bijo.

Oficialiai skelbiama, kad sveikatos ir švietimo sistema Kuboje - aukščiausio lygio, tačiau O.A.Valdesas palygino švietimą su Sovietų Sąjungos. "Kokia prasmė eiti į universitetą studijuoti žurnalistikos, jei paskui negali reikšti savo nuomonės?" - klausė kubietis.

Pasak jo, labai baisi padėtis ligoninėse. Jos skirtingos valdžiai ir paprastiems žmonėms, atskiros į Kubą atvykusiems turistams. Vaistinėse už dolerius galima gauti bet kokių vaistų, o skirtose paprastiems piliečiams nėra nieko. "Galiu nusiųsti pinigų savo motinai, bet ji neturi teisės pakliūti į tokias parduotuves ir ten pirkti. Kubiečiai neturi teisės įžengti į viešbučius turistams", - pasakojo A.O.Valdesas.

Geriau gyvena žmonės, kurie turi giminių Amerikoje, kai kurie jų galėtų ir nedirbti, tačiau darbas Kuboje privalomas.

Vyriausybė taip pat sprendžia, ar leis piliečiui keliauti. Net jei šis turi šalies vizą, privalo prašyti valdžios leidimo išvykti, o toks leidimas kainuoja labai brangiai.

Fizinis susidorojimas

Šiuo metu Kuboje yra per 300 politinių kalinių, daugiau kaip 20 žurnalistų nuteisti kalėti 20 metų tik dėl to, kad kritikavo valdžią. Dabartinis Kubos liberalų partijos 60 metų vadovas sėdi kalėjime.

Kubos disidentai patiria fizinį smurtą. Veikia specialios policijos brigados, jos įsiveržia į namus, kuriuose vyksta disidentų susirinkimai, ir muša žmones. Prieš mėnesį žiauriai susidorota su viena opozicijos vadovių 64 metų Martha Beatriz Roque - į jos namus atėjusi brigada, sudaryta iš vyrų, suspardė moterį. Ką jau ir kalbėti apie tai, kas vyksta kalėjimuose. Valdžia vengia skandalo tik tuomet, jei tai žymus disidentas.

"Mūsų baudžiamąją policiją instruktavo Stasi ir KGB", - sakė O.A.Valdesas.

Stipri opozicija

Nepaisant to, Kuboje yra nebijanti ir stipri opozicija, kuri atvirai reiškia savo nuomonę ir kritikuoja valdžią. Taip pat yra žurnalistų, kurie rašo tiesą, nors nėra spausdinami Kuboje. Nepriklausomi žurnalistai naudojasi internetu užsienio ambasadose ir siunčia savo straipsnius į užsienį arba deda į vadinamąjį samizdatą.

A.O.Valdesas parodė Švedijoje leidžiamą žurnalą "Miscelaneas de Cuba", kurio leidybai pinigų skyrė Švedijos vyriausybė, o daugumos straipsnių autoriai - kubiečiai. Paskui žurnalas per diplomatus ir turistus keliauja į Kubą. Pasak A.O.Valdeso, švedų turistai ypač noriai padeda pervežti į salą literatūrą, o Švedijos valdžia, kaip jokia kita, labai atvirai remia opoziciją Kuboje ir tiesiai skelbia, kad nesikalbės su žmogaus teises gniaužiančiu režimu.

Kuboje yra 3 valdžios kontroliuojami laikraščiai (komunistų, darbininkų ir jaunimo), kurie kartoja vienas kitą, ir 5 TV kanalai, tą patį rodantys. Tačiau būdami arti Amerikos kubiečiai įsigudrina gauti arba pasigaminti įvairios įrangos, kuria gaudo amerikiečių radijo stotis ir net žiūri meksikiečių muilo operas, o jos Kuboje uždraustos. Vyriausybės organizuota ideologinė policija aptikusi nukerta kabelius, o antenos savininką gali 3 metams pasodinti į kalėjimą pagal kaltinimą priešo propaganda.

Savo nepasitenkinimą reiškia ir jaunimas. Roko grupės "Porno para Ricardo" nariai daug laiko praleidžia kalėjimuose, nes savo dainomis tyčiojasi iš režimo. Žodis "porno" jos pavadinime reiškia ne seksą, o tai, kad režimas ir jo dvejopa moralė yra it pornografija.

Jauni žmonės, kuriems dabar 18, 19 ar 20 metų, jau gimė po SSRS žlugimo ir nebeturi jokių ideologinių pagrindų, jiems revoliucija nereiškia nieko, jie nori gyventi kitaip. Šiems žmonėms Kubos režimas neturi ką pasakyti.

Kuboje paplitęs posakis, kad laiveliai atstoja rinkimus. Tai labai tragiška, nes tūkstančiai praranda gyvybes. Statistika rodo, kad daugiau kaip 100 tūkst. pabėgėlių iš Kubos nuskendo mėgindami pasiekti Floridą.

Kiršinimo politika

Kubos disidentas pabrėžė, jog šalies, kuri priešinasi imperializmui, įvaizdis tėra režimo propaganda, nes kubiečiai niekada neturėjo konfliktų su amerikiečiais, iki F.Castro režimo laisvai keliavo į Ameriką, o amerikiečiai turėjo savo verslą Kuboje.

Konfliktas kilo tik tada, kai F.Castro nusprendė prisidėti prie sovietų bloko, o sovietai nutarė dislokuoti Kuboje atomines raketas. "Nemanau, kad demokratija Kuboje reikštų, jog atvyks amerikiečiai ir viską užgrobs", - sakė svečias. Tai režimas siekia sukiršinti kubiečius ir emigrantus, bet tikro susipriešinimo nėra, nes tie žmonės - giminės. "Kaip gali mano motina bijoti, kad grįšiu į Kubą ir atimsiu jos žemę?" - aiškino O.A.Valdesas.

Nors daug kubiečių badauja ir negauna vaistų, O.A.Valdeso įsitikinimu, tai neturi nieko bendra su JAV sankcijomis. Kuba gali pirkti bet kokius vaistus, taip pat ir iš Amerikos.

"SSRS laikais turėjome didžiulių privilegijų, nes sovietai norėjo, kad arti Amerikos būtų tokia puiki šalis. Tačiau ir tada valdžia nesugebėjo patenkinti gyventojų poreikių: siuntė karius į Angolą, Nikaragvą, o žmonės badavo", - dėstė O.A.Valdesas.

Kas bus po F.Castro?

O.A.Valdeso manymu, yra galimybė, kad režimas keisis: kai nebebus F.Castro, žmonės nebebijos, režimas bus labai silpnas.

Pasak disidento, diktatoriai išsilaiko ne todėl, kad tauta patenkinta, o dėl to, jog yra manipuliuojama.

Dar viena svarbi jėga - baimė. Žmonės bijo dėl savo gyvybės. F.Castro įkišo į kalėjimą geriausią savo draugą, kuris tarnavo jam 40 metų, kai šis pakritikavo; vieną dieną negyvas gatvėje buvo rastas ministras. "Tai terorizmas, terorizmu grindžiamos visos diktatūros", - sakė O.A.Valdesas.

Jo žodžiais, F.Castro nėra itin protingas, bet labai gudrus. Jis pasimokė iš to, kas įvyko Rytų Europoje, ir ėmėsi veiksmų, kad taip neatsitiktų Kuboje. Todėl po SSRS žlugimo režimas Kuboje tapo dar griežtesnis.

Tačiau opozicija nuolat galvoja apie tai, kaip pereiti prie demokratijos neatsižvelgiant į režimo būklę. Vienas to nuolatinio darbo pavyzdys - reformų projektas, vadinamasis Varelos planas. Jis buvo pateiktas 2002 metais, kai F.Castro buvo toks stiprus, jog atrodė, kad niekada nemirs. Jį pasirašė 25 tūkst. žmonių. F.Castro atsakymas - visi projekto autoriai įkišti į kalėjimą, pakeista Konstitucija: į ją įrašyta, kad socializmas Kuboje amžinas.

Raketos į Europą nebuvo nukreiptos

Europos požiūris į Kubą labai skiriasi nuo Amerikos. Europos Sąjunga mano, jog dialogas yra vaisingiau nei sankcijos. Ispanija reikalauja, kad Europos Parlamentas nekritikuotų Kubos režimo, jo neerzintų, nereikštų nepasitenkinimo. Tačiau O.A.Valdesas įsitikinęs, kad Europa privalo kelti klausimą dėl žmogaus teisių ir laisvių Kuboje, siekti politinių kalinių išlaisvinimo.

"Suprantu, kad Baltarusija ES svarbiau už Kubą, kuri yra labai toli, be to, sovietų raketos buvo nutaikytos į Ameriką, o ne į Europą, todėl Kubos ir JAV santykiai yra visai kitokie negu Kubos ir Europos", - sakė O.A.Valdesas.

Iš tiesų Kuba labai toli nuo Lietuvos, mūsų valstybė neturi ten jokių interesų. Galima sakyti, kad Lietuva neturi ir jokios politikos Kubos atžvilgiu. Tačiau, kaip sakė svečias, Kubos opozicijai tokių kaip Lietuva šalių, patyrusių totalitarinį režimą ir todėl galinčių suprasti, patirtis įdomi ir vertinga, o bet kokia parama, taip pat ir moralinė, reikšminga.

Ypač stiprios paramos Kubos opozicija sulaukia iš Čekijos, Slovakijos, Švedijos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"