TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kultūriniai karai iš katalikiškos perspektyvos

2014 12 31 6:00
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Karai vyksta ne tik dėl politinės valdžios, bet ir dėl to, kaip bus valdoma, kokiais religiniais ar moraliniais principais bus remiamasi. Tai vadinama civilizaciniais arba kultūriniais konfliktais, sakė gruodžio viduryje Lietuvoje viešėjęs šv. Pijaus X brolijos kunigas Edmundas Naujokaitis, šiuo metu gyvenantis Lenkijoje. 

Jie gali būti išoriniai, kai susiduria skirtingos civilizacijos, arba pilietiniai, kai vienoje civilizacijoje konfliktuojama dėl skirtingų jos modelių, kalbėjo kunigas paskaitoje „Kultūra ir kultūriniai karai katalikybės šviesoje“, skaitytoje Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. E. Naujokaitis aptarė tris šiomis dienomis aktualius atvejus.

Islamas vs. Vakarai?

Žiniasklaidoje mirga pranešimai apie tai, kad islamiškoji civilizacija puola Vakarus, tačiau kunigo teigimu, tai prasilenkia su empiriniais faktais vien jau dėl to, kad nėra islamo civilizacijos kaip tokios. „Yra islamo religija, bet praeityje buvo trys skirtingos, tarpusavyje konfliktuojančios, galingos islamo civilizacijos: arabiškoji (Andalūzijoje, Irake, Egipte), osmanų Turkijos ir šiitiška persų. Jos nuolat tarpusavy kariavo ir niekada nebuvo susivienijusios. Šiandien tų civilizacijų jau nėra, atskiros arabų valstybės nesudaro vienos civilizacijos, tai yra konglomeratas. Iranas jau nebėra atskira civilizacija, tai yra viena iš regioninių valstybių ir tuo labiau Turkija“, – kalbėjo E. Naujokaitis. Įsivaizdavimas, kad islamo civilizacija puola Vakarus, pasak jo, atsirado iš arabų beduinų puolimo prieš civilizuotus kraštus. Istoriškai jų judėjimas kartu su germanų, mongolų ir tiurkų genčių puolimais buvo anticivilizaciniai. Kunigo teigimu, jie nesiekė kurti tvarkos, o tik griauti civilizaciją. Visgi užėmusios tam tikrus kraštus gentys perėmė civilizuotus įpročius ir anticivilizacijos virto civilizacijomis. Šiandieninis islamizmas, kaip teigia jis, yra atgimusi beduiniška arabų anticivilizacija, o ne islamo civilizacija, žinoma iš Avicenos ar Averojaus raštų, arabeskų. „Šitai reikia identifikuoti. Jei blogai identifikuojame priešą – mes negalime su juo kovoti. Dauguma iš islamo civilizacijos kraštų nekenčią šito islamizmo ir sako, jog tai yra barbarai, kurie griauna“, – sakė paskaitininkas.

Jis iškėlė dar vieną klausimą – ar islamas yra civilizacijos ar anticivilizacijos religija. Pasak kunigo, pasižiūrėjus į Kuraną bei šariato įstatymus, tenka rinktis antrąjį variantą: „Dabartinis islamizmas atgimdo autentišką džihadistinį islamą ir tai yra pirmasis priešas“.

Kuriamos rusiškosios civilizacijos elementai

Antruoju priešu jis įvardija Rusiją. Tačiau pažymi, jog tai ne rusų tauta ar teisėtas jų valstybingumo siekis, o kiti elementai. Vokiečių istorikas ir filosofas Osvaldas Spengleris XX a. pradžioje rašė, jog Rusijos civilizacijos dar nėra, tačiau ji gimsta ir ateityje bus dominuojanti, nes Vakarai žlunga. Tai, anot kunigo, atitinka ir pačių rusų, norinčių sukurti atskirą civilizaciją, užmojus. Pirmiausia tai stačiatikybė su idėja, kad Rusija – trečioji Roma, Bizantijos tęsinys. Antras elementas – eurazijatizmas, skatinamas Aleksandro Dugino ir jo kompanijos. Jų idealas, kaip teigia E. Naujokaitis, pagoniška pasionarinė tiurkų-mongolų civilizacija. Trečias ingredientas – stalinizmas, siekis atgaivinti Stalino valstybingumo tradiciją. Čia pagrindiniai lyderiai yra Aleksandras Prohanovas ir Izborsko klubas, mobilizuojantys inteligentiją su V. Putino pritarimu, dedantys visas pastangas, kad reabilituotų Staliną kaip didį valstybės architektą. Nė vienas iš minėtų elementų, pasak paskaitininko, nėra suderinamas su Vakarų civilizacija.

Pilietinis karas Vakaruose

Kun. Edmundas Naujokaitis / Asmeninio archyvo nuotrauka

Trečiasis konfliktas – Vakarai kenčia nuo civilizacinio pilietinio karo. Jame dalyvaujančios pusės, kaip teigia kunigas, yra Vakarų civilizaciją sukūrusi katalikiškoji kultūra ir siekiančios ją griauti kryptys, tokios kaip pagoniškasis humanizmas Renesanso laikais, vėliau protestantizmas, o šiandien – liberalizmas, komunizmas. Rusijos ideologai neretai teigia, jog neremiantys jų kultūrinių vizijų bei V. Putino yra už amerikietišką globalizmą, materializmą. Šioje vietoje kunigas akcentuoja paprastą argumentą, Jungtinės Amerikos Valstijos yra Vakarų civilizacijos dalis. Ten yra daugiau katalikų nei bet kurioje Europos valstybėje. Klasikinis sąstatas amerikiečių blogybių, į kurias pirštu rodo europiečiai yra, kaip teigia E. Naujokaitis, jų pačių eksportas: „Nė vienos blogybės ideologinėje-kultūrinėje srityje Amerikoje nėra sukurta pačioje Amerikoje. Viskas yra eksportuota iš Europos. Europiečiai, kurie kritikuoja šituos masinės kultūros elementus, yra veidmainiai. Kadangi europietiški filmai yra daug amoralesni, prisiminkime Lars von Trierą ir visus kitus, nei Holivudo produkcija“.

Kunigas ragino nepriimti Rusijos primetamos vizijos, kad egzistuoja Amerikos ir Rusijos civilizacijos, o Europa – beformė, besiblaškanti masė. Pilietinis karas, jo teigimu, lygiai tiek pat vyksta JAV, kiek ir Europoje. Už Atlanto aktyviai veikia katalikų tradicijos judėjimas, esama paleokonservatorių. Politiniai karai už katalikiškos civilizacijos liekanas, kaip sako kunigas, Amerikoje vykdomi net aktyviau nei Europoje. „Katalikiškos civilizacijos kaip tokios jau seniai nebėra. Paskutinė jos liekana buvo Austro-Vengrijos imperija. [...] Tai yra faktas ir su tuo reikia susitaikyti. Bet yra katalikiškoji kultūra, kuri yra labai stipri ir ne tiktai Lenkijoje, bet ir kituose kraštuose. Įvairiu lygmeniu ta katalikiškoji kultūra toliau turi kovoti dėl kultūrinės hegemonijos Vakarų civilizacijoje“, – kalbėjo šv. Pijaus X brolijos kunigas.

Katalikai nebekovoja

Kitas klausimas – ar yra su kuo vienytis. Vieni sveikina Rusijos stiprėjimą ir mano, jog V. Putinas su savo morale pastatys naują pasaulį. Kunigas prieštarauja tokiai minčiai, vadindamas ją iliuzine: „Tai nėra ta jėga, kuri kažkaip atstatys krikščionišką civilizaciją“. Kiti kalba apie vienijimąsi su Europos naująja dešine. Ar katalikai gali vienytis su ponia Le Pen? Su skinhedais, fašistais ir visais kitais, norinčiais sugriauti dabartinę tvarką ir kurti naują, pavyzdžiui, rasiniu pagrindu? „Tai yra absoliuti iliuzija, – dar kartą pakartojo E. Naujokaitis. – Šitų žmonių tikslas nėra katalikiškos civilizacijos atstatymas“. Jie, pasak kunigo, yra šių laikų barbarai ir negali būti sąjungininkais. Kas belieka? Kunigas teigia, jog pasikliauti galima tik katalikišku tradicionalizmu, apimančiu ne tik liturgiją bei teologiją, bet ir politinę mintį, klasikinę filosofiją, meną. „Turime kovoti dėl valgio, aprangos, muzikos, meno, teisinės kultūros, filosofinio palikimo ir taip toliau. [...] Tai yra perspektyviausia sritis arba tai, ką žmonės savo jėgomis gali daryti, žinoma, viskas priklauso nuo Dievo malonės, – sakė paskaitininkas. – Deja, katalikai yra išlepę, nuolat eina į kompromisus, flirtuoja su visomis kitomis ideologijomis“. Visgi ragindamas nenuleisti rankų dėl mažo Katalikų Bažnyčios tradiciją puoselėjančių skaičiaus, jis priminė, jog du procentai žmonių gali viską pakeisti. Pasak kunigo, du procentai visuomenės, elitas, visais laikais, nepriklausomai nuo santvarkų, valdo likusius 98 procentus. Dievas padeda sau padedantiems, priminė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"