TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

"Kultūrinis karas" dėl archeologinių vertybių

2013 01 22 13:12
Turkijoje yra tūkstančiai archeologus dominančių objektų./Scanpix nuotrauka

Turkijos vyriausybė susilaukė kritikos už tai, kad siekdama susigrąžinti iš jos teritorijos kadaise išvežtas archeologines vertybes, ji šantažuoja žymiausius pasaulio muziejus, neleisdama jų mokslininkams dirbti Turkijos archeologinių kasinėjimų objektuose.

Pasak Berlyno, Paryžiaus ir Niujorko muziejininkų, Turkija, siekianti susigrąžinti tūkstančius archeologijos paminklų iš viso pasaulio, grasina uždaryti šalies archeologinių kasinėjimų objektus kai kurių šalių mokslininkams. Ankara atsisako pratęsti mokslininkų leidimus kasinėti Turkijos teritorijoje, jei jų šalių vyriausybės nesutinka perduoti Turkijai artefaktus, kurie pasak Ankaros buvo neteisėtai iškasti Turkijos žemėje. Taip pat pasigirdo grasinimai nebeskolinti eksponatų užsienio muziejams.

Pati Turkijos vyriausybė jau ne kartą pareiškė, kad archeologinių vertybių susigrąžinimas yra dalis politikos, kurią, prireikus, numatyta tęsti ilgus metus ir pavadino šį procesą "kultūriniu karu". Tačiau vyriausybė neigia, kad siekdama savo tikslų, ji manipuliuoja archeologų leidimais.

Berlyno archeologijos institutas, įsteigtas 1829 m. ir dirbantis daugumoje svarbiausių Turkijos archeologinių kasinėjimų objektų, teigia jau pajutęs Turkijos valdžios rūstybę: Ankara pagrasino panaikinti kasinėjimo leidimus instituto darbuotojams, jei Turkijai nebus gražintas 3300 metų senumo hetitų sfinksas. Kuomet šis reikalavimas buvo įvykdytas, Turkija atnaujino leidimus rekonstravimo arbams, tačiau ir toliau draudžia vokiečių specialistams kasinėti savo teritorijoje.

"Nešvariais politiniais žaidimais" Turkiją apkaltino ir Berlyne įsikūrusio Prūsijos kultūrinio paveldo fondo (valdančio Pergamo muziejų) prezidentas Hemannas Parzingeris, pareiškęs, kad Turkijos veiksmai kelia grėsmę mokslinio darbo ateičiai. H.Parzingerio teigimu, "turkai vykdo gana agresyvią politiką. Jie bando šantažuoti mus ir kitus (muziejus - red.pastaba), išstumdami archeologus užsieniečius. Naujausia jų taktika - kaltinti mus per mažomis investicijomis į kasinėjimo objektų infrastruktūrą".

Pasak H.Parzingerio, Vokietija perdavė Turkijai hetitų sfinksą, parodydama gerą valią, o teisiškai niekaip nebuvo įpareigota to daryti. Tačiau Turkija tuo nepasitenkino ir pareikalavo perleisti jai dar 3 Pergamo muziejaus eksponatus - 2000 metų senumo skulptūros fragmentą, viduramžių antkapį ir XIII a musulmonų šventyklos elementus. "Visi šie eksponatai teisėtai įgyti daugiau nei prieš šimtmetį ir jokie teisės aktais neįpareigoja mūsų juos grąžinti", - piktinosi H.Parzingeris.

Į Turkijos nemalonę pateko ir Paryžiaus Luvro muziejus, kuris atsisakė grąžinti artefaktus, kurių reikalauja Ankara. Už tai Turkija jau prieš 2 metus atėmė iš prancūzų archeologų leidimus kasinėti Turkijos teritorijoje.

Niujorko Metropoliteno muziejaus Norberto Schimmelio kolekcija taip pat tapo ginčų objektu: Turkija teigia, kad et 18 šios kolekcijos objektų buvo iškasti neteisėtai. Tokios pat pretenzijos pateiktos Britų muziejuj dėl Samsato stelos, datuojamos I a pr. Kr.

Tuo tarpu Ankara tvirtina viso labo norinti susigrąžinti tai, kas jai teisėtai priklauso. Kultūros ir turizmo ministras Ertugrulas Gunay'us pranešė, kad 2002 m. - 2012 m. šaliai pavyko susigrąžinti 4067-ias archeologines vertybes. Pasak ministro, jo vyriausybės keliami reikalavimai kitoms šalims yra dalis turkų naujai atrasto pasididžiavimo kultūriniu šalies paveldu. "Mūsų muziejų kolekcijos dabar prilygsta Europos muziejų ekspozicijoms. Praėjo tie laikai, kai rodėme eksponatus, ištrauktus iš senų komodų. Tai, ką mes susigrąžinome - tik nedidelė dalis to, ką mes dar atgausime", - dėstė ministras.

Tuo metu Turkijoje dirbantys archeologai tvirtina, kad yra aiškus prieštaravimas tarp šalies vyriausybės pastangų susigrąžinti artefaktus ir akivaizdžiai aplaidaus jos požiūrio į nykstančius archeologinių kasinėjimų objektus. Pavyzdžiui 2011 m. potvynis užliejo vieną tokių objektų - Romos laikų pirčių kompleksą Izmiro provincijoje. Potvynį sukėlė vyriausybės nurodymu vykdomos Jortanlio užtvankos statybos. Dėl tų pačių priežasčių prarastas kitas objektas - kareivinės Zeugmoje, datuojamos 300 m. pr. Kr. Maža to, toks pat likimas laukia ir bronzos amžiaus miesto griuvėsiu Hasankeife. Konijoje, esančioje centrinėje Anatolijoje, 5000 metų senumo Askar Hujuko kapinynas buvo tiesiog užlietas betonu, kuomet toje vietovėje buvo steigiama rekreacinė zona.

Pasaulinė archeologų bendruomenė neseniai pasipiktino Turkijos premjero Recepo Tayyipo Erdogano sprendimu nutraukti kasinėjimus Jenikapyje - vietovė, kurioje buvo surasto Bizantijos imperijos laikų uosto liekanos ir 8000 metų senumo žmogaus palaikai. Pasak premjero, šis objektas trukdo plačiai išreklamuoto tunelio po Bosforo sąsiauriu statyboms.

Net ir Turkijos archeologai pritaria šiai nuomonei, nors ir nedrįsta apie tai kalbėti atvirai. Vienas, nenorėjęs atskleisti savo tapatybės, archeologas britų spaudai pareiškė, kad "negali suprasti tokio vyriausybės elgesio. Žinoma, Turkijos vyriausybė turi teisę reikalauti kai kurių artefaktų, tačiau dėl to neturėtų būti grasinama užsieniečių kasinėjimams. Šie dalykai neturėtų būti painiojami."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"