TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kultūros sostinės patiria sunkumų

2012 01 27 20:00

Miestai grumiasi dėl prestižinio Europos kultūros sostinės titulo, tačiau visuotinio taupymo laikais netekę finansavimo projektai pakimba ore.

Šiais metais Europos kultūros sostine paskelbti Portugalijos Gimarainso ir Slovėnijos Mariboro miestai. Tačiau biudžeto apkarpymas gali sužlugdyti parengtas programas.

Gimarainse renginiai prasidėjo šeštadienį, kai juos atidarė Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso, portugalas, kadaise buvęs šios šalies premjeras. Jis sakė, kad "be kultūros Europa neturi krypties".

Tačiau ir Gimarainsas, senoji Portugalijos sostinė, dažnai vadinama Portugalijos tautos lopšiu, ir antras didžiausias Slovėnijos miestas Mariboras, kuriame Europos kultūros sostinės renginiai oficialiai prasidės vasarį, susiduria su milžiniškais finansiniais sunkumais - vyriausybėms mažinant išlaidas miestai neteko didžiulės biudžeto dalies.

Gimarainsas yra jau trečias Portugalijos miestas, kuriam tenka garbė būti Europos kultūros sostine (prieš tai buvo Lisabona ir Portas). Miesto biudžetas kultūrai neteko 20 mln. eurų, nes Portugalija tapo priklausoma nuo 80 mlrd. eurų Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo paramos. Gimarainso metų biudžetą sudaro 111 mln. eurų, iš jų 25 mln. skirti kultūrinėms programoms. Mariboro biudžetas taip pat palaipsniui sumažintas nuo 71 mln. iki 30 mln. eurų kultūrai.

Miestai įnirtingai varžosi dėl Europos kultūros sostinės titulo ir struktūrinių fondų, kurie tradiciškai skiriami jiems atgaivinti, tačiau Gimarainsas ir Mariboras labai norėtų išvengti Vilniaus bei Talino likimo. Dviejų Baltijos šalių sostinės, pelniusios šią garbę 2009 ir 2011 metais, patyrė didžiulį biudžeto apkarpymą, dėl to turėjo atšaukti kone 50 proc. numatytų renginių ir labai ilgai negalėjo atsiskaityti su menininkais.

Europos Komisija (EK) nori padidinti kultūros sostinių programų finansavimą iš ES biudžeto nuo 400 mln. iki 490 mln. eurų 2014-2020 metais ir sujungti visus ES kultūrinius projektus po vienu stogu - Kūrybinės Europos projektu, kurio biudžetas bus 1,8 mlrd. eurų. Šiems planams dar turi pritarti nacionalinės vyriausybės ir Europos Parlamentas.

EK pabrėžia, kad Europos kultūros sostinės programa finansiškai buvo labai sėkminga, miestai pritraukė vidutiniškai nuo 15 mln. iki 100 mln. eurų papildomų investicijų.

Geriausias pavyzdys - Liverpulis 2010 metais, juo turėtų sekti kitos šalys. Liverpulio universitetas suskaičiavo, kad Europos kultūros sostinės programa atnešė miestui beveik 10 mln. eurų papildomų pajamų.

Kultūros sostinės išrinktos iki 2015 metų, dabar vyksta atrankos procesas 2016-2018 metams. 2013-aisiais Europos kultūros sostinėmis bus Prancūzijos Marselis ir Slovakijos Košicė, 2014-aisiais - Latvijos Ryga ir Švedijos Umeo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"