TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kuo Kosta Rika traukia narkotikų prekeivius

2016 02 20 6:00
Kosta Rikos gamta traukia turistus. Limono uosto paplūdimys.

Kosta Rika buvo viena iš paskutinių mano kelionės per Meksiką ir Centrinę Ameriką stotelių. Po daugelio įspėjimų ir bauginančių istorijų apie smurtą Meksikoje, Gvatemaloje, Salvadore ir Hondūre Kosta Rika turėjo būti puiki vieta poilsiui – šalis, kurioje, maniau, nebus grotomis apsaugotų langų ar kariuomenės patikros punktų, o tik balto smėlio paplūdimiai, kokosinės palmės ir spalvingi tropiniai paukščiai.

„Pura vida“ (tradicinis Kosta Rikos šūkis, reiškiantis „gryną gyvenimą“) – taip Kosta Rikos gyventojai žvelgia į pasaulį. Būtent dėl to nustebau išgirdusi visokių įspėjimų šalyje, kuri neretai dar vadinama Centrinės Amerikos Šveicarija. „Nevaikščiokite šiame rajone nešini filmavimo kameromis, čia nesaugu“, – įspėjo apsauginis, prižiūrintis tarptautinio Labdaros fondo SOS vaikų kaimą Limone, kur filmavome dokumentinį filmą. Patikinau jį, kad būsime atsargūs ir kad vidury dienos mums nieko nenutiks. Tikriausiai nesupratau, ką jis turėjo omenyje.

„Pirmiausia jie paprašys pinigų. Net jeigu jiems duosite, prašys daugiau, o tada jus nužudys“, – paaiškino apsauginis. Žodis „nužudys“ atrodė šiek tiek per stiprus. Tačiau kai apie tai mus įspėjo ir dar keletas rajono gyventojų, tarp jų ir vaikai, važiuoti taksi nuo aptvertos teritorijos iki Limono centro atrodė geriausias sprendimas.

Pavojai Limone

Karibų jūrų uostas Limonas, kuriame yra 60 tūkst. gyventojų, pateko į laikraščių antraštes birželį. Gamtosaugininkas Jairo Mora buvo nužudytas naktį, kai tikrino kietaodžius vėžlius (jų kiaušiniai yra populiarus brakonierių grobis.) Mora prieš mėnesį nacionaliniam dienraščiui „La Nacion“ davė komentarą apie narkotikų prekeivius ir vėžlių kiaušinių brakonierius Limono provincijoje. Praėjus savaitei po jo mirties, dienraštis pranešė, kad kiti du žmonės toje pačioje provincijoje buvo nužudyti dėl narkotikų gaujų konfliktų.

Žmogžudystės Kosta Rikoje nebe retenybė. „La Nacion“ duomeninis, 2012 metais per mėnesį įvykdytos šešios su narkotikų prekyba susijusios žmogžudystės. Aukščiausiojo Kosta Rikos Teismo duomenimis, per pirmus septynis šių metų mėnesius šalyje buvo nužudyti 227 žmonės, o tai yra 8 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2012-aisiais. Daug žmogžudysčių įvykdoma ir Kosta Rikos sostinėje San Chosė. Užpuolimų (dažniausiai pasitaikančio nusikaltimo) šalyje skaičius padidėjo penktadaliu. JAV ambasada Kosta Rikoje, remdamasi pastaraisiais užpuolimų atvejais, paskelbė įspėjimą keliaujantiesiems į Limono provinciją.

Įspėjimas galėtų reikšti didžiausios Kosta Rikos turizmo industrijos košmaro pradžią. Pasaulio kelionių ir turizmo tarybos duomenimis, turizmas šaliai pelno beveik du milijardus eurų per metus, beveik 5 proc. BVP. Amerikiečiams ypač patinka atsipalaiduoti Kosta Rikos paplūdimiuose, vaikščioti po kalnus ir mėgautis atogrąžų miškais. Bet, atrodo, tie patys dalykai, kurie traukia turistus – gamtinių parkų gausa, uniformuotų karių nebuvimas ir stabili demokratija – vilioja ir narkotikų prekeivius.

Limono uoste nėra labai saugu.

Įkalinti geografijos

Keletą dešimtmečių su nelegalia narkotikų prekyba susijusios problemos buvo išimtinai siejamos su šalimis, kuriose įsikūrę narkotikų karteliai, būtent, Kolumbija ir Meksika. Tačiau per pastaruosius dešimt metų su narkotikų kontrabanda susijęs smurtas išplito vadinamajame Centrinės Amerikos šiauriniame trikampyje – Gvatemaloje, Salvadore ir Hondūre.

„Kosta Rikos vyriausybė iš pradžių nenoriai priėjo prie išvados, kad, plintant tam, kas vyksta Meksikoje, narkotikų karteliai jau įsiveržė ir į Kostą Riką“, – man pasakojo Majamio universiteto profesorius Bruce Bagley, kai sugrįžau į JAV.

Tačiau šiemet Kosta Rikos prezidentė Laura Chinchilla „Wall Street Journal“ pasakė: „Esame įkalinti geografijos.“ Ji turėjo omenyje šalies geografinę padėtį – Kosta Rika išsidėsčiusi tarp kokaino gamintojų Pietų Amerikoje, galingų Meksikos narkotikų kartelių ir JAV vartotojų.

Vis dėlto geografinė padėtis nėra vienintelė problema. „Ilga neapsaugota Kosta Rikos pakrantė ir kariuomenės nebuvimas traukia narkotikų kontrabandininkus“, – paaiškino B. Bagley. „Viskas blogėja dėl to, kad neturime kariuomenės, nėra kas kovotų“, – skundėsi apsauginis prie viešbučio San Chosė. Jis pakartojo tą patį įspėjimą – nekelti kojos už viešbučio tvoros, taip pat ištarė žodį „nužudys“ ir pasakojo apie neseniai įvykusias žmogžudystes čia pat gatvėje už kampo. Buvo dar tik devynios valandos vakaro ir aš jaučiausi alkana. Bet pasilikau viešbutyje ir tą naktį nuėjau miegoti anksčiau.

Kosta Rika kariuomenės neturi nuo 1948-ųjų. Pasak daugelio Kosta Rikos gyventojų, šaliai yra naudingos didesnės investicijos į švietimą, socialines programas ir gamtos apsaugą. Tačiau narkotikų prekeiviams šalis be kariuomenės reiškia visai ką kita.

„Militarizacija sukūrė „tarakono efektą“, – sakė B. Bagley. – Kai tai sudavė smūgį narkotikų gamintojams Kolumbijoje, smurtas persikėlė į šiaurę Meksikos link. Kai taikinys tapo Meksika, viskas išsisklaidė po Centrinę Ameriką.“

Pasak tyrimų centro „InSight Crime“, narkotikų keliai Karibų regione persikėlė į sausumą, t. y., Centrinės Amerikos gilumą. Kosta Rika, narkotikams keliaujant į šiaurę, dažniausiai praverčia kaip laikina saugykla. Kontrabandos tikslams narkotikų karteliai naudoja ir Kosta Rikos nacionalinius parkus. O už vietinių pagalbą neretai sumokama ne pinigais, bet narkotikais, taip skatinant narkotinių medžiagų, ypač kokaino atmainos kreko, vartojimą šalyje.

Kovoja savaip

Kosta Rikos vyriausybė kovoja su narkotikų problema. 2010 metais ji pranešė, kad iki 2014-ųjų policijos pareigūnų skaičių planuoja padidinti keturiais tūkstančiais. Kosta Rika taip pat atidarė naują apsaugos stotį Karibų pakrantėje ir neseniai įsteigė specialų mokestį verslui, siekdama surinkti 65 mln. eurų kovai su narkotikų prekyba, įskaitant išlaidas specialiems policijos padaliniams.

JAV padeda Kosta Rikai. 2012 metais didžioji kaimynė išleido daugiau nei 17 mln. eurų tiesioginiam šalies saugumui didinti. JAV padėjo statyti dvi apsaugos stotis Ramiojo vandenyno pakrantėje, padovanojo valčių ir įrangos, organizavo policijos pareigūnų mokymus.

Pasak kai kurių kritikų, tokiu būdu padėdamos Kosta Rikai JAV siekia militarizuoti regioną. Taip pat nuogąstaujama, kad tai tik padidins nusikaltimų skaičių šalyje.

„Jei militarizuoji ir kriminalizuoji, smurto lygis kyla, nes atsiranda daugiau konfrontacijos, – sakė profesorius B. Bagley. – Nepaisydamas to, nemanau, kad Kosta Rika galėtų tapti tokia kaip Meksika. Tai maža tranzitinė šalis, kurioje nėra galingų narkotikų kartelių.“

Policijos pajėgų stiprinimo nepakanka norint kovoti su problema. Kaip galimą sprendimą regionui Kosta Rikos prezidentė atvirai siūlo legalizuoti ir dekriminalizuoti marihuaną. Jai pritaria ir Gvatemalos prezidentas Otto Perezas Molina. Pasak profesoriaus B. Bagley, narkotikų legalizavimas bent iš dalies galėtų sumažinti neteisėtą pelną ir skatintų žengti į priekį.

***

Straipsnis autorės parengtas pagal medžiagą, surinktą 2013 metais vykusios pažintinės kelionės Centrinėje Amerikoje metu.

***

Rašinys dalyvavo konkurse, organizuotame pagal tarptautinį projektą „Žiniasklaida vystymuisi“ (angl. „Media4Development“), remiamą Europos Sąjungos.

Tarptautinis organizuotas nusikalstamumas yra viena didžiausių kliūčių vystymuisi ir besivystančių šalių ekonominiam saugumui. Iškalbingas faktas, jog organizuoto nusikalstamumo padaroma žala yra lygi neigiamam ginkluotų konfliktų poveikiui. Tyrėjai pažymi, kad abu šie veiksniai lemia maždaug 20 proc. mažesnį socialinį, ekonominį ir politinį besivystančių valstybių progresą.

Sudėtinga kova su organizuotu nusikalstamumu taip pat gali iš dalies paaiškinti, kodėl pasiekti ne visi Jungtinių Tautų iškwelti Tūsktantmečio vystymosi tikslai, o Vakarų šalių parama besivystančiam pasauliui ne visada duoda laukiamų rezultatų.

Svarbu pripažinti, jog tarptautinis organizuotas nusikalstamumas yra itin kompleksiškas irlemia ne tik valstybių vidaus ar tarptautinio saugumo problemas, bet ir daugybę kitų ekonominių, aplinkosauginių, socialinių ar su visuomenių sveikata susijusių iššūkių. Kompleksiškos problemos reikalauja komleksiškų sprendimų, tad tarptautinį organizuotą nusikalstamumą sėkmingai pažaboti galima tik žvelgiant pro skirtingas sritis apimančią „vystymosi“ prizmę: kuriant alternatyvios žemdirbystės programas narkotikus auginančiuose rajonuose, skatinant tvarių verslų plėtrą bei palaikant sąžiningą pasaulinę prekybą.

Šiame „Lietuvos žinių“ numeryje kviečiame skaityti Viktorijos Mickutės straipsnį, dalyvavusį konkurse „Žiniasklaida vystymuisi“, ir sužinoti daugiau apie narkotikų prekybą Centrinėje Amerikoje, kompleksiškus šios nusikalstamos veiklos keliamus iššūkius ir susimąstyti apie galimus ilgalaikius aprašomos situacijos sprendimus. Straipsnis autorės parengtas pagal medžiagą, surinktą 2013 metais vykusios pažintinės kelionės Centrinėje Amerikoje metu.

***

Straipsnių konkursas, kuriame dalyvavo rašinys, organizuotas VšĮ „Europos namai“ kartu su Nacionaline nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma ir Nacionaliniu socialinės integracijos institutu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"