TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kuo Kremlius gąsdina Kijevą, Tbilisį ir Kišiniovą

2014 07 14 6:00
rferl.org nuotrauka

Rusijos valdžia niekada neslėpė, ką mano apie kaimynų planus užmegzti glaudesnius ryšius su Europos Sąjunga (ES). Taigi mažai kas nustebo, kai Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Grigorijus Karasinas pareiškė, kad Ukrainos laukia „sunkios pasėkmės" šiai pasirašius istorinį susitarimą dėl glaudesnių ekonominų ryšių su Briuseliu birželio 27 dieną. Gruzija ir Moldova tą pačią dieną taip pat pasirašė panašias sutartis.

Kremlius akivaizdžiai nenori prarasti įtakos buvusiose sovietinėse respublikose. Jis nuolat siekia, kad Ukraina ir Gruzija neprisijungtų prie NATO, o buvusį Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovičių spaudė tol, kol šis nepersigalvojo ir neatšaukė asociacijos su ES sutarties pasirašymo praėjusių metų lapkritį.

Maskva dažnai kaip bauginimo priemonę naudoja įvairius ekonominius draudimus. Anksčiau ji yra uždraudusi į Rusiją įvežti mineralinį vandenį iš Gruzijos, moldavišką vyną ir net ukrainietišką šokoladą, kurį gamino dabartinio šalies prezidento Petro Porošenkos valdomos įmonės.

Dabar, pasirašius istorines sutartis su ES, daugelis bijo, kad šie draudimai gali būti taikomi dar dažniau.

Stiprina įtaką Padniestrėje

Moldova – skurdžiausia Europos valstybė – yra ypatingai jautri bet kokiems smūgiams jos ekonomikai. Liepos 2-ąją – tą pačią dieną, kai įstatymų leidėjai Kišiniove ratifikavo ES asociacijos sutartį – Maskva paskelbė, kad dėl sanitarinių pažeidimų pradės riboti mėsos importą iš Moldovos. Apribojimas užkirto keliai Moldovai į Rusiją eksportuoti kiaulieną, jautieną bei ėrieną ir perdirbtus mėsos produktus. Rusijoje veikia yra trečia pagal dydį Moldovos eksporto rinka po ES ir Ukrainos.

Be mėsos importo apribojimų, Maskva taip pat naudojasi kita silpna Moldovos vieta – Padniestrės regionu. Prorusiškoje teritorijoje vis dar dislokuota Rusijos sovietinių laikų armijos gvardija, be to, čia sukauptas gausus ginklų arsenalas.

Liepos 3 dieną Padniestrės atstovai su Rusijos pareigūnais pasirašė susitarimus, sudarančius sąlygas glaudesniam bendradarbiavimui ekonomikos, prekybos, transporto, žemės ūkio ir mokslo srityse. Šios sutartys leis Maskvai dar labiau sustiprinti savo įtaką Padniestrėje, kuri ribojasi su Pietų Ukraina.

Kišiniovas atsakydamas į tokius veiksmus liepos 4 dieną sustabdė vieno Rusijos televizijos naujienų kanalo transliavimo licenciją ir pritaikė sankcijas keturiems Moldovos transliuotojams, rodantiems rusiškas programas.

Moldovos televizijos ir radijo taryba aiškino, kad šis sprendimas priimtas dėl „nuomonių pliuralizmo“ trūkumo Moldovoje rodomų naujienų kanaluose. O Maskvos žurnalistų sąjungos vadovas Pavelas Gusevas, pavadino tokį žingsnį nedraugišku ir izoliuojančiu Moldovos rusakalbius.

Skaudžiausia netektis – Kijevas

Kijevas turbūt yra skaudžiausia netektis Maskvai. Kremlius tikėjosi įtraukti Ukrainą į savo naująją muitų sąjungą, kurią šiuo metu sudaro Rusija, Baltarusija ir Kazachstanas, ir posovietinėje erdvėje sukurti atsvarą ES.

Rusijos pareigūnai jau paskelbė, kad nutrauks laisvosios prekybos zonos susitarimą su Kijevu, kai įsigalios ES ir Ukrainos sutartis, ir tvirtai pareiškė, kad Minskas ir Astana paseks jų pavyzdžiu. Rusija taip pat dėl „saugumo pažeidimų“ uždraudė į savo teritoriją įvežti kai kuriuos Ukrainoje pagamintus pieno produktus.

Tačiau didžiausias svertas, kurį Rusija turi santykiuose su Ukraina tikriausiai yra gamtinių dujų kaina. Ukraina su Rusija iki vasaros pabaigos dar tikisi dėl jos susitarti, tačiau abi šalys kelia labai griežtas sąlygas ir panašu, kad nė viena neketina nusileisti. Rusų „Gazprom“ reikalauja, kad Ukrainos „Naftogaz“ dar iki derybų pradžios sumokėtų 2 mlrd. dolerių skolą už dujas, tiektas 2013 metais. Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas tuo tarpu žada nepradėti pokalbių be garantijos, kad būsimoje sutartyje dujų kaina bus sumažinta nuo 485 iki 268,5 dolerio už tūkstantį kubinių metrų. „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris apibūdino tokią A. Jaceniuko poziciją kaip „absurdišką ir nekonstruktyvų ultimatumą“.

Santykiai pamažu šyla

Rusijos ir Gruzijos santykiuose vis dar tvyro šaltukas nuo 2008 metų, kai šalys įsitraukė į penkių dienų karą dėl Gruzijos separatistinių Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijų. Abu regionai vėliau pasiskelbė nepriklausomais, juos aktyviai remia Rusija. Tačiau Tbilisis ir Maskva jau po truputį pradėjo taisyti savo santykius. Tiesiogiai bendradarbiaujant vyriausybių atstovams pavyko susitarti, kad būtų panaikintas Gruzijos mineralinio vandens ir kai kurių kitų prekių importo į Rusiją draudimas.

Prieš pasirašant asociacijos su ES sutartį Gruzijos pareigūnai tikėjosi, galbūt pernelyg optimistiškai, kad dėl šio žingsnio Rusija nesiims kokių nors griežtų veiksmų. Tačiau likus kelioms dienoms iki pasirašymo NATO paskelbė, kad nesuteiks Tbilisiui galimybės įstoti į šią organizaciją. Manoma, kad dėl situacijos Ukrainoje imta nerimauti, ar verta erzinti Rusiją priimant į Aljansą dar vieną jos kaimynę.

Radio Free Europe, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"