TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kuo rytų europiečius vilioja Briuselis

2011 03 15 0:00
Dirbdamas EP latvių premjeras V.Dombrovskis gaudavo kelis kartus daugiau nei dabar.

AFP/Scanpix nuotrauka

Rytų europiečiams darbas Europos Sąjungos (ES) institucijose turėtų atrodyti lyg rojus: kelis kartus didesni atlyginimai nei gimtinėje, dosnios socialinės garantijos ir ilgos atostogos.

Šį rojų galima palyginti su Latvijos premjero Valdžio Dombrovskio kasdienėmis pareigomis: jam tenka karpyti algas, mažinti darbo vietas ir atgaivinti nuvytusius šalies finansus. Už visą tai jis gauna maždaug 45 tūkst. dolerių per metus, pats perka sveikatos draudimą ir gyvena trijų kambarių bute, statytame sovietiniais laikais. Užsienyje įsitaisiusiems Latvijos pareigūnams materialiai sekasi kur kas geriau. Pavyzdžiui, Andris Priebalgsis, Latvijos atstovas Europos Komisijoje (EK), uždirba 345 tūkst. dolerių per metus - maždaug aštuonis kartus daugiau nei V.Dombrovskis. Europos teisingumo teisme latvis teisėjas Egilas Levitsas gauna panašią sumą, vadinasi, maždaug 100 tūkst. daugiau nei, pavyzdžiui, Jungtinių Valstijų Aukščiausiojo teismo pirmininkas. Socialinės garantijos taip pat neblogos: išmoka už būstą, pragyvenimo išlaidas, iki 6 tūkst. dolerių išmokos už vieną vaiką, apie 10 tūkst. dolerių skiriama pramogoms, o senatvėje laukia dosni pensija.

Dėl to rytų europiečiai lyg škvalas užplūdo ES institucijas. Nuo 2004 metų vidurio, kai prisijungė dauguma posovietinio bloko valstybių, daugiau nei 4,7 tūkst. rytų europiečių įsidarbino EK, Bendrijos vykdomojoje institucijoje. Lenkai, lietuviai, bulgarai, estai ir kiti dabar sudaro maždaug vieną šeštadalį visų EK darbuotojų ir gana smarkiai viršija kvotą, kurią pati komisija nustatė, siekdama integruoti naujas nares.

Pavyzdžiui, EK pusantro šimto latvių dirba administratoriais ir gauna maždaug 50 proc. didesnį atlyginimą nei V.Dombrovskis. 288 rumunai eina pradedančiųjų administratorių pareigas - daugiau nei vokiečių, prancūzų ir britų kartu sudėjus.

Beveik visose ES narėse krizės metu valstybės tarnautojų atlyginimai mažėjo. Tačiau Briuselyje jie liko nepakitę. Eurokratų pusėn skriejo kritikos strėlės: esą Bendrijos pareigūnai per daug atsiję nuo ekonomikos krizės. Šiais metais jų atlyginimai net ūgtelėjo pora procentų - taip buvo numatyta profsąjungų ir darbdavių susitarime. Anot Europos politikos studijų centro analitiko Jorge Nunezo Ferrero, dideli atlyginimai ir jų padidėjimas tuo metu, kai Briuselis tokioms valstybėms kaip Graikija liepia mažinti išlaidas, yra didžiausios problemos: "Tai atitolimo simbolis. Kai eurokratai analizuoja kitas valstybes, aiškina joms, ką daryti su biudžetų deficitais, kad reikia mažinti išlaidas, apkarpyti viešąjį sektorių ir sumažinti atlyginimus, norisi sakyti - o kaip jūsų atlyginimai?"

ES nuolat kyla ginčų, kiek mokėti Europos Parlamento (EP) nariams, biurokratams, teisėjams ir kitiems darbuotojams. Ar atlyginimus susieti su darbuotojų gimtinių ekonomikomis? Tuomet kiekvienas jų dirbs tą patį darbą skirtingomis sąlygomis. Ar atlyginimus mokėti pagal Vakarų Europos standartus? Tuomet galima kalbėti apie vadinamąjį Dombrovskio efektą. Marosas Sefcovicius, EK viceprezidentas, atsakingas už administraciją ir atlyginimus, sako, kad eurokratų algos atitinka tarptautines normas, mat pareigūnams tenka išlaikyti dvejus namus skirtingose šalyse. "Komisija tikrai nemoka daugiau nei Tarptautinis valiutos fondas ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija", - sakė M.Sefcovicius ir pridūrė, kad dideliais užmokesčiais bandoma pritraukti ir atitinkamų kvalifikacijų kandidatus.

Milžinišką atlyginimų skirtumą ypač pastebi tokių šalių kaip Latvija gyventojai. Mat ne vienas jų slapčia tikėjosi, kad prisijungus prie Bendrijos algos namuose kils iki Vakarų Europos lygio. Tačiau atėjus krizei lūkesčiai žlugo, o atlyginimai, priešingai nei tikėtasi, dar sumažėjo.

39 metų V.Dombrovskis, 2009-aisiais atsisakęs europarlamentaro mandato dėl premjero posto, nusiteikęs filosofiškai: "Viskas yra reliatyvu. Čia gaunu mažiau nei EP ar mažiau nei kiti premjerai, bet pagal Latvijos kontekstą suma nėra maža. Iš esmės dabar gaunu mažiau nei 2003 metais, kai buvau finansų ministras." Tačiau V.Dombrovskis artimiausiu metu nesitiki atlyginimo didėjimo. O paklaustas, ar jam mokama pakankamai, kukliai atsako: "Nesiskundžiu, dėkoju."

Panašios nuomonės laikosi ir Normundsas Popensas, Latvijos atstovas ES: "Per krizę atlyginimai mažėjo daugumoje šalių, ne tik naujokėse - Airijoje ir Graikijoje." Anot jo, nors ir uždirba penkis kartus daugiau nei V.Dombrovskis, ne pinigai viską lemia - darbas ES suteikia galimybę save išbandyti tarptautinėje aplinkoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"