TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kuo užsienio piliečiai bus naudingi Rusijos kariuomenei

2015 01 21 6:00
Rusijos pajėgose jau tarnauja apie 300 užsieniečių. Reuters/Scanpix nuotrauka

Sausio 3 dieną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įstatymą, leidžiantį 18-30 metų užsienio piliečiams tarnauti šalies kariuomenėje. Užsieniečiai privalo mokėti rusų kalbą ir negali būti teisti. Be to, jie turi įsipareigoti tarnauti kariuomenėje ne trumpiau kaip penkerius metus.

Šis įstatymas nėra visiška naujovė Rusijos karinėje tradicijoje. Šalies kariuomenėje ne vienus metus tarnavo kitų tautų atstovai. Pavyzdžiui, Kaukazo regione Maskvai padėjo 40 tūkst. čečėnų brigados. Rusija netgi įsteigė specializuotus čečėnų padalinius, tiesiogiai pavaldžius Vyriausiajai žvalgybos valdybai.

Tačiau tai pirmas kartas, kai kariuomenė įtvirtina tokią politiką po Rusijos Federacijos įkūrimo. Beje, idėja leisti užsieniečiams tarnauti šalies kariuomenėje buvo pasiūlyta prieš penkerius metus. „Stratfor“ analitikų teigimu, taip rusai siekia įveikti sunkumus, su kuriais valstybė susiduria siekdama išlaikyti stiprią milijoninę armiją ir pereiti nuo šauktinių prie profesionalios kariuomenės.

Praėjusio amžiaus dešimtąjį dešimtmetį šalyje labai sumažėjo gimstamumas. Taigi - ir kariuomenėje galinčių tarnauti vyrų skaičius. Praėjusį rudenį vyriausybė į kariuomenę galėjo pašaukti tik apie 154 tūkst. vyrų. Tikėtina, kad užsienio kariai padės kiek sumažinti šią problemą.

Pastaraisiais metais Rusija stengiasi pereiti prie profesionalios kariuomenės. Rusijos šauktiniai tarnauja tik vienus metus. Toks laikas nėra pakankamas, kad jaunuoliai įgytų gerų įgūdžių. Profesionalūs kariai, su kuriais pasirašoma sutartis, tarnauja keletą metų.

Įsigaliojus naujajam įstatymui užsieniečiai liks kontroliuojama mažuma, t. y. iš esmės nepakeis Rusijos kariuomenės struktūros. Analitikų manymu, šis teisės aktas išryškina nuolatinius Rusijos kariuomenės mėginimus didinti savo galią tiek tradicinėmis, tiek ir netradicinėmis priemonėmis.

Siųsti karius brangu

Rusijos karo ekspertai Pavelas Felgenhaueris ir Alexanderis Goltsas mano, kad dabar Rusijos kariuomenei bus lengviau samdytis naujokus Vidurinėje Azijoje, Kaukaze ir Padniestrėje. Anksčiau jiems reikėjo turėti Rusijos pilietybę ar dokumentą, suteikiantį Rusijos piliečio teises. Dabar šie žmonės gali tarnauti teisėtai ir neturėdami Rusijos pilietybės. Pasak A. Goltso, Rusijos pajėgose jau tarnauja apie 300 užsieniečių. Galbūt NATO kariams palikus Afganistaną Rusija taip mėgina sustiprinti savo įtaką Vidurinėje Azijoje. Pranešama, kad tadžikai su Rusijos pajėgomis patruliuoja palei Afganistano sieną.

Pasak analitikų, kariškiai užsieniečiai yra naudingi Maskvai. Kiekviena šalis dalyvaudama kariniame konflikte rizikuoja sulaukti visuomenės nepasitenkinimo, todėl daug parankiau į mūšius siųsti ne savo piliečius. Dėl šios priežasties 1831 metais Prancūzija ir 1920 metais Ispanija įkūrė savo užsienio legionus. Pavyzdžiui, Prancūzija ilgą laiką naudojo užsienio karius neramumams buvusiose kolonijose Afrikoje ir kituose karštuosiuose taškuose malšinti.

Užsieniečiai rusų kariuomenėje taip pat naudingi puoselėjant ryšius su kaimynėmis. Posovietinėse valstybėse vis dar gyvena daug rusų ir šią kalbą moka didelė visuomenės dalis. Analitikai prognozuoja, kad dėl artimų ryšių ir ten dislokuotų Rusijos pajėgų šios šalies kariuomenėje tarnaus daugiausia užsienio karių iš Baltarusijos, Armėnijos ir Kirgizijos. Atsiskyrusios teritorijos, tokios kaip Padniestrė ir Abchazija, kurias Maskva pripažino nepriklausomomis, taip pat yra potencialus užsienio karių šaltinis.

Rusija vis dar turi karines bazes Armėnijoje ir Tadžikistane, dislokuotų karių - nuo Gruzijos atskilusiose dalyse Abchazijoje ir Pietų Osetijoje.

P. Felgenhaueris mano, kad į Vidurinę Aziją siųsti karius rusams yra brangu, todėl paimti vietinius yra labai praktiška.

Vilioja ne visus

Kariuomenės atstovai potencialiems samdiniams dalija skrajutes, kviečiančias pradėti naują gyvenimą. Vidurinės Azijos regione skurdžiau gyvenančius jaunuolius rusai vilioja 30 tūkst. rublių (400 eurų) atlyginimu. Tai puiki alternatyva svetur uždarbiauti keliaujantiems asmenims. Maža to, atitarnavus kariuomenėje yra galimybė pretenduoti į Rusijos pilietybę. Tačiau Kirgizijos parlamento narys Omurbekas Abdurakhmanovas sako, kad 400 eurų, gal net daugiau, šalyje gali uždirbti statybininkai. Tad Rusijos kariuomenės siūlomas atlygis šiandien jau nebėra toks įspūdingas, koks būtų buvęs anksčiau.

Kai kurie ekspertai teigia, jog potencialius naujokus gali atgrasinti Rusijos įsitraukimas į konfliktus Gruzijoje, Ukrainoje ir Moldovoje. Dauguma jų nenori kariauti prieš savo šalį.

Kirgizijos ir Tadžikistano gynybos pareigūnai nurodo, kad pagal įstatymą piliečiai pirmiausia privalo atlikti karo tarnybą namuose ir tik tada jie gali prisidėti prie Rusijos kariuomenės. Tadžikistanas pernai išleido įstatymą, draudžiantį savo piliečiams dalyvauti kariniuose konfliktuose užsienyje. Už jo pažeidimą piliečiui gali būti skiriama maksimali 20 metų laisvės atėmimo bausmė. Šis įstatymas buvo priimtas, kai dešimtys tadžikų prisidėjo prie islamo ekstremistų grupuočių.

Įdomu, kad kitos valstybės, viliodamos į savo kariuomenes, pateikia dar geresnių pasiūlymų. Viena tokių yra Uzbekistanas, kur privalomąją karo tarnybą atlikę asmenys gali įsidarbinti šalies teisėsaugos institucijose.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"