TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kur dingo amerikietiška svajonė?

2010 11 05 0:00
Floridos gyventojai švenčia respublikono R.Scotto pergalę rinkimuose. Jam lemta tapti naujuoju valstijos gubernatoriumi. Tik ar lemta atgaivinti valstiją ir amerikietišką svajonę?
AFP/Scanpix nuotrauka

Šią savaitę JAV įvykę rinkimai parodė, kad amerikiečiai - nusivylę ir pikti. Daugybę metų Jungtinės Valstijos laikytos neribotų galimybių šalimi. Dabar visi pastebėjo, kad tų galimybių jau nebelieka ir daug kam tai - tikras košmaras. Amerikiečiai ima suvokti, kad žlunga jų svajonės. Apie tai rašo Vokietijos savaitraštis "Der Spiegel".

"Apple Blossom Drive" - Žydinčių obelų kelias - turėjo tapti daugybės amerikiečių svajonės išsipildymu. Šalies pietryčiuose esančioje Floridoje, kur švelnus klimatas, prieglobstį rasdavo kenčiantieji nuo artrito ir reumatizmo. Ten viskas jau perengta. Net dirbtiniai tvenkiniai pilni vandens, taip pat sumontuotos meninės instaliacijos. Trūksta tik žmonių, nes aplink šį kelią nėra namų. Planuose viskas atrodo parengta, tačiau iš tikrųjų neišlietas net pamatas.

"Apple Blossom Drive" - kelias, vedantis į niekur. Pensininkai, svajoję, kad šioje vietoje išsipildys jų svajonės, niekada ten neapsigyvens. Florida turėjo tapti Pažadėtąja žeme, simboliu, amerikietišku rojumi šioje žemėje. Apie tai visą gyvenimą svajojo žmonės, gražiausius savo metus praleidę Mičigano fabrike ar Niujorko kontoroje. Žydinčių obelų kelias žadėjo dar 20 ar 30 metų truksiančio gražaus gyvenimo perspektyvą. Būtent dėl to kasmet į Floridą persikeldavo gyventi 200-400 tūkst. žmonių. Valstijoje sparčiai daugėjo gyventojų, todėl sparčiai augo ir namų kainos. Florida turėjo tapti Amerikos perpetuum mobile, skaitinančiu visos šalies ūkį niekada nesibaigiančio Amerikos klestėjimo simboliu. Tačiau dabar ji kelia tokį patį liūdesį kaip Detroito pramonės griuvėsiai.

Ar sapnas jau baigėsi?

Galima sakyti, kad jis baigiasi, kaip ir viskas šiame pasaulyje. Šiandien žmonės jau palieka šią saulės nutviekstą valstiją. Amerikos viduriniosios klasės atstovai, planavę likusį gyvenimą nugyventi vartydamiesi po palme, dabar svarsto, kur gauti nemokamą lėkštę sriubos. Tokią lemtis ištiko 80 tūkst. Floridos gyventojų, t. y. keturis kartus daugiau nei 2006 metais. Nedarbas Floridoje auga taip sparčiai, kad ši valstija tampa Amerikos nuosmukio, o gal net amerikietiškos svajonės žlugimo simboliu.

Amerikiečiai dešimtmečius gyveno ne pagal išgales. Metai iš metų buvo kalbama apie didžiules atsiveriančias galimybes ir ignoruojama rizika. Amerikiečių mobilumas tapo savotiška religija. Buvęs Federalinio rezervo sistemos vadovas Alanas Greenspanas kūrė vadinamąją savininkų visuomenę, o Kongresas ir Baltieji rūmai ją įtvirtino įstatymais.

Svajos apie auksinę ateitį dominavo ir šalies ekonomikoje. Tai traukte traukė milijonus migrantų, svajojančių gyventi prabangiai. Tačiau šiandien amerikiečiai jau žino, kad gyvenimas juos gali nuvesti skirtingais keliais, ir bent vienas iš jų veda į dugną. Didžiosios Amerikos korporacijos, tokios kaip "Apple", "Coca-Cola", "Google" ar "Microsoft" tebėra pasaulinės svarbos, tačiau šiandien jos investuoja Azijoje, kur pigi darbo jėga ir milžiniška auganti rinka. Todėl net 47 proc. amerikiečių jau nebetiki, kad jų svajos yra realios.

Nefunkcionuojanti valstybė

2010 metų Jungtinės Valstijos - jau nefunkcionuojanti šalis. Solidarumas jau nebėra amerikiečių kultūros dalis. Politinę sistemą užvaldė lobistai, ginantys vienos ar kitos grupės interesus, valstybė nebesugeba priimti būtinų ir greitų sprendimų. Vykstant rinkimų, kuriuos pralaimėjo demokratai, kampanijai, CNBS visai šaliai parodė, kaip 40-metė amerikietė Velma Hart priėjusi prie mikrofono kreipėsi į atvykusį Baracką Obamą: "Pone prezidente, aš esu žmona ir motina. Aš veteranė ir balsavau už jūsų viduriniosios klasės Ameriką. Sakau nuoširdžiai, šiandien esu išsekusi. Pavargau gindama jus ir jūsų administraciją, taip pat tas permainas, apie kurias kalbėjote. Esu didžiai nusivylusi, nes nesitikėjau patekti į padėtį, kurioje mes visi atsidūrėme. Finansinė recesija labai paveikė mūsų šeimą. Mano vyras ir aš visada juokais sakydavome, kad mums nereikės maitintis mėsainiais ir pupelėmis, tačiau šiandien į mūsų duris beldžiasi tai, ko niekada nesitikėjome. Labai prašau, atsakykite nuoširdžiai, pone prezidente, ar tokia naujoji realybė?"

Ar Amerika dar atsibus?

JAV labai aštriai reaguoja ir į savo šalies svarbos smukimą tarptautinėje arenoje. Jų reakciją pirmiausia galima apibūdinti kaip įsiūtį. 2010-ųjų Amerika - tai neapykantos apimta šalis. Tuo naudojasi Arbatos partija, kalbanti apie grįžimą prie amerikietiškų vertybių. Amerikiečiai svajoja apie idilišką praeitį, kuri jau nebegrįš, tačiau visiškai nelinkę svarstyti, kodėl taip atsitiko. Ar Jungtinės Valstijos dar gali atsibusti?

Juk Amerika dėl krizės neprarado savo kūrybinių galių. Šalyje tebeveikia Harvardo, Jeilio ir Stanfordo universitetai, puikiai laikosi tokios kompanijos kaip "Aplle" ir Microsoft", klesti ir kultūrinis gyvenimas, nes neužsidarė nei "Metropolitan Opera", nei "Carnegie Hall" salė, nei Niujorko moderniojo meno muziejus. Šalyje nuolat gimsta nauji projektai, kuriamos naujos bendrovės, neišnyko ir didieji mąstytojai. Tačiau kai JAV pasuko į nuosmukio kelią, labai nelengva pakeisti kryptį. Net Silikono slėnis ilgai neklestės, jei nebus užsakovų ir finansavimo. Valstybė tampa letargiška, tačiau nesinorėtų manyti, kad tai naujoji Amerikos būsena. Tačiau matant tai, kas vyksta, kaip siekiama demonizuoti politinius oponentus, norima sustabdyti debatus ir pasmerkti intelektą, galima sakyti, kad tokių ženklų yra daug.

Amerika vėl taupo, pirmą kartą po ilgo laiko. Tai galbūt geras ženklas, bet gali būti ir netikrumo dėl ateities požymis. Nėra lengvo būdo išbristi iš skolų. B.Obama gali padidinti mokesčius ir sumažinti šalies biudžeto išlaidas, tačiau, kaip sakė Ronaldo Reagano laikais biudžetą formavęs Davidas Stockmanas, šalis tampa "fiskališkai nevaldoma". Jei Vašingtonas negali padėti Amerikai, tai kas tada gali padėti Vašingtonui ir Amerikai?

Filosofai kalba apie dvi krizės rūšis - gyvenimo galo krizę, kuri susijusi su karais ir gamtos kataklizmais, ir apie gyvenimo būdo krizę. Jie tikina, kad dabartinė krizė turėtų paskatinti Ameriką keisti gyvenimo būdą. Filosofas ir valdymo konsultantas iš Kalifornijos Dovas Seidmanas ragina prisiminti garsiąją B.Obamos kalbą "Taip, mes galime". Jis mano, kad šalį apėmusi neapykanta tokia ryški tik todėl, kad kai kurie žmonės labai garsiai šaukia. "Tačiau jei jie iš tiesų sudaro daugumą, mes patekome į bėdą", - sako jis.

D.Seidmanas kalba apie naujų produktų, pirmiausia atsinaujinančios energetikos srityje, kūrimą, nes jie padėtų Amerikai atgauti konkurencingumą. Jis mini naujų darbo vietų kūrimą ir naujų rinkų paieškas. Jis kalba apie sąžiningumo saulėtekį ir godumo saulėlydį, apie kiekvieno politiko ir verslininko atsakomybę, nes jei krizė palietė kiekvieną, tai kiekvienas ir privalo susirūpinti bei pagalvoti, kodėl taip atsitiko ir ką daryti, kad šalis atsigautų. "Amerikietiška svajonė glūdi mumyse, mūsų DNR, mūsų istorijoje. Mūsų mentalitetas mums padės grįžti ten, kur buvome po Antrojo pasaulinio karo. Svajonė yra svajonė. Dirbkime dėl jos ir gausime tai, ko esame verti", - teigia filosofas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"