TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kur dingo šimtamečiai?

2010 08 13 0:00
2050-aisiais Japonijoje šimtamečių jau bus 680 tūkstančių.
AFP/Scanpix nuotrauka

Japonijoje beveik 200 šimtamečių - lyg į balą prapuolę. Jų dingimą gaubia detektyvo verti įtarimai - gal tai praturtėti panorę giminaičiai žaidžia nešvarius žaidimus.

Japonijos visuomenę, garsėjančią pagarba senesniam žmogui, purto nemalonus šaltukas. Kas per giminaičiai, slepiantys artimųjų mirtį? Kiek valstybė iššvaistė lėšų, mokėdama pensijas mirusiesiems? Šalies mastu ieškoma šimtamečių, kurių vienintelis egzistavimo ženklas, - įrašas vietinėje savivaldybės knygoje. Vien vakariniame Kobės mieste iki liepos pabaigos nenustatyta 105 iš 847 šimtamečių buvimo vieta. Tarp dingusiųjų yra ir senesnių, nei oficialiai registruota seniausia Japonijos gyventoja - 113 metų Chiyono Hasegawa, gyvenanti pietinėje Sagos prefektūroje. Viena nerasta moteris turėtų būti 125 metų. Osakoje nerandami 64 senukai iš 857. Vienas vyras, kuris esą turėjo būti sulaukęs 127 metų, mirė dar 1966-aisiais, būdamas 83-ejų.

Nepaprasta senų žmonių paieška prasidėjo, kai paaiškėjo, kad dingo du seniausi Tokijo gyventojai. 111 metų turėjęs būti vyras surastas savo namuose miręs prieš tris dešimtmečius. 113 metų moters iki šiol dar niekas nerado, o dukra motinos nematė nuo 1986-ųjų...

1963-iaisiais 127 mln. gyventojų šalyje buvo vos 153 šimtamečiai. Tačiau augant ekonomikai ir smarkiai pagerinus sveikatos apsaugos sistemą šis skaičius išaugo iki 40 399. Vidutinė tikėtina japonių gyvenimo trukmė yra didžiausia pasaulyje (86,44 metų). Vyrai gyvena kiek trumpiau - vidutiniškai 79,59 metų (pasaulyje penkti). Prognozuojama, kad po dešimtmečio šalyje bus daugiau nei 128 tūkst. šimtamečių, o šimtmečio viduryje - per 680 tūkstančių.

Už šimtamečių registravimą atsakingos vietos bendruomenės ir sveikatos apsaugos institucijos. Tačiau surasti, kur iš tiesų gyvena ilgaamžiai, itin sudėtinga. Nuo 2005-ųjų valdžios pareigūnai neturi teisės įsiveržti į senukų namus, jei tam prieštarauja kiti šeimos nariai. Ekspertų manymu, įstatymą būtina keisti kuo skubiau, jei nenorima, kad šimtamečių krizė pasikartotų. "Turime pasenusią gyvenamosios vietos registravimo sistemą: viskas registruojama remiantis trečiųjų šalių pranešimais. Privalome identifikuoti žmones pagal kažką panašaus į socialinio draudimo numerį", - sakė Ryuichi Kaneko iš Nacionalinio gyventojų ir socialinio saugumo tyrimų instituto.

Dingusių šimtamečių krizė atskleidė ir kitą didėjančią japonų visuomenės problemą - nedidelių bendruomenių ryšių silpnėjimą, kai rūpestis dėl kaimyno dažnai palaikomas bereikalingu kišimusi. Šalies žiniasklaida dramatiškai klausia, kaip valdžia ir kaimynai nepasigedo ilgus metus kaimynystėje gyvenusių ir vėliau dingusių žmonių. "Taip atsitiko, nes silpnėja žmogiškieji ryšiai. Visuomenė linkusi nutraukti santykius", - susirūpinimą išreiškė ir premjeras Naoto Kanas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"