TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kur žengia jauniausia Europos valstybė

2014 12 05 6:00
Šiemet nacionalinę Kosovo futbolo rinktinę, o kartu ir šalies nepriklausomybę pripažino Tarptautinė futbolo federacija. AFP/Scanpix nuotrauka

Kosovas užima tik kiek daugiau nei 10 tūkst. kv. km, tačiau nuo pat nepriklausomybės paskelbimo 2008-aisiais dėl jo kyla aštrūs debatai. Portale geopolitika.lt publikuotame Brigitos Kupstaitytės straipsnyje apžvelgiama, ko Kosovui pavyko pasiekti per pastaruosius šešerius metus.

Nepriklausomybę paskelbusią valstybę užgriūva aibė reikalų ir procesų, būtinų siekiant įtvirtinti šį statusą. Vienas pirmųjų žingsnių yra tarptautinis pripažinimas. Kosovui vos paskelbus nepriklausomybę jį iškart pripažino nemažai valstybių. Tačiau neilgai trukus Serbija suabejojo naujojo Kosovo statuso teisėtumu ir kreipėsi į Tarptautinį Teisingumo Teismą. Po dvejus metus trukusių svarstymų teismas nusprendė, kad nepriklausomybę Kosovas paskelbė teisėtai. Šis sprendimas paskatino daugiau valstybių pripažinti Kosovą ir kartu pablogino Serbijos tarptautinę padėtį. Šalis tvirtina niekada nepripažinsianti Kosovo nepriklausomybės.

Sudėtingas procesas

Tarptautinis pripažinimas Kosovui beveik toks pat svarbus, koks buvo ir nepriklausomybės paskelbimas. Tik kitų kaip teisėta laikoma valstybė gali įsilieti į tarptautines organizacijas, sąjungas, reguliuoti santykius su kaimynėmis, vykdyti veiksmingą tarptautinę politinę ir plėtoti ekonomiką. Tačiau Kosovo nepriklausomybės pripažinimo procesas vis dar labai komplikuotas. Viena vertus, šios valstybės legalumas nepriimtinas ir neturėtų būti precedentas, nes jos atsiskyrimas nesusijęs su kolonializmo kontekstu, tam buvo negauta leidimo ir kartu pažeistas Serbijos integralumo principas. Kita vertus, atsiskyrimą pateisina Serbijos vykdyta priešiška ir net nusikalstama politika Kosovo atžvilgiu.

Vienas svariausių valstybingumo įrodymų Kosovui būtų narystė Jungtinėse Tautose (JT), bet to dar teks palaukti. Šiuo metu kiek daugiau nei šešerių metų sulaukusį Kosovą pripažįsta 110 šalių, tarp jų ir Lietuva. Kosovas dar nėra pateikęs prašymo tapti JT nariu ir artimiausiu metu neketina jo teikti. Tai padarius bus tikrai sulaukta priešiškos Serbijos, Rusijos, Kinijos ir galbūt kitų valstybių, kurioms aktualūs separatistiniai judėjimai, reakcijos. Vis dėlto su 110 šalių Kosovas jau gali plėtoti politinius santykius.

Tarptautinė pagalba

Tarptautinė pagalba jaunai valstybei gali būti naudinga, tačiau būtina, kad ši parama netaptų nepriklausomos šalies gyvavimo garantu. Tarptautinės ir regioninės organizacijos teikė pagalbą Kosovui dar prieš jam paskelbiant nepriklausomybę. Nuo 1999 metų čia veikia JT misija, kuriai finansuoti nuo 2014-ųjų liepos iki 2015-ųjų gegužės numatyta skirti beveik 43 mln. dolerių. Joje dalyvauja įvairios specializacijos darbuotojai.

Be šios misijos, svarbios ir NATO vadovaujamos Kosovo pajėgos. Šiandien jas sudaro daugiau kaip 5 tūkst. karių, tačiau mandato pradžioje jų buvo per 14 tūkstančių. Užsienio karių šalyje nuolat mažėja.

Su Kosovu taip pat bendradarbiauja Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija. Iki 2016 metų čia veiks (jei nebus pratęsta) ES teisingumo misija. Šiam projektui įgyvendinti Bendrija kasmet skiria apie 90 mln. eurų.

Tarptautinės ir regioninės institucijos palengva traukiasi iš Kosovo, leidžia valstybei pačiai žengti toliau. Tačiau neaišku, ar Kosovui pakaks turimų išteklių, ar minėtos tarptautinės ir regioninės organizacijos neliks pagrindinis ir vienintelis jo egzistavimo garantas.

Vienos svarbiausių problemų: itin lėtas valdymo perdavimas vietinėms institucijoms, korupcija, vangus infrastruktūros atkūrimas, netinkamas ekonominės strategijos įgyvendinimas. Kosovas vis dar yra valstybė, valdoma tarsi visų ir kartu niekieno, nors jam skiriama daugiausia tarptautinio personalo ir investicijų skaičiuojant vienam gyventojui. Kyla klausimas: ar tarptautinės organizacijos nebus padariusios šiai šaliai meškos paslaugos?

Finansinė parama

Kosovą pasiekia įvairi parama. Iš ES projektų 2014–2020 metais valstybės finansavimui planuojama skirti per 11 mlrd. eurų - daugiau nei po milijardą kasmet. Vien ES parama sudaro septintadalį šios valstybės planuojamo metų biudžeto. Europos investicijų bankas taip pat pasirašė su Kosovu stambių (šalies mastu) projektų finansavimo sutartį.

2009 metais Kosovas prisijungė prie Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko grupės, o 2012-aisiais tapo Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko nariu. Svarbios finansinės institucijos gali suteikti paramą plėtrai, tik reikia tinkamai pasinaudoti šiomis galimybėmis ir netapti dar viena prasiskolinusia valstybe. Tačiau Kosovo skolos auga: šiandien jo finansiniai įsipareigojimai, palyginti su 2010 metais, didesni keletą kartų. Tikėtina, jog tai - tiesioginė narystės kreditus teikiančiose organizacijose pasekmė.

Silpna ekonomika

Kosovas laikomas vargingiausia Europos valstybe. Šiuo metu apie 30 proc. šalies gyventojų skursta, o 10 proc. gyvena žemiau skurdo ribos. Per 40 proc. žmonių – bedarbiai. Tarp jaunimo darbo neturi beveik du iš trijų jaunuolių, nors dažnas dirba nelegaliai. Kosovo bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui – mažiausias Europoje, bet 2008–2012 metais šiek tiek pakilo. Infliacija viršija 7 procentus. Taigi bendra ekonominė situacija nieko gero nežada. Visi pagrindiniai jos rodikliai – prasti.

Apibendrinant galima pasakyti, kad nepriklausomybės metais Kosovui pavyko pasiekti santykinai didelį tarptautinį pripažinimą, jis taip pat tapo pagrindinių tarptautinių institucijų nariu. Šalyje vis dar veikia įvairių tarptautinių ir regioninių organizacijų misijos, nors jų poveikis nėra vien teigiamas. Ekonominė padėtis itin prasta, o po truputį traukiantis misijoms gali dar labiau pablogėti. Nerimą kelia ir Kosovo saugumas pasibaigus misijoms. Taigi turime daugelio pripažintą valstybę, bet jos ateitis visiškai neaiški.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"