TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kurdai jaučia – atėjo jų laikas

2016 02 22 6:00
Rusijos remiami, kurdai vykdo sėkmingą puolimą ir įsitvirtina vis didesnėje Airijos teritorijoje. 

Ilgai Damasko niekinti Sirijos kurdai vis labiau siekia įtvirtinti autonomiją savo gyvenamose teritorijose, kurios driekiasi palei Turkijos sieną. Tai košmariškas scenarijus Ankarai, dešimtmečius kovojančiai su kurdais ir laikančiai juos teroristais. Kurdų korta prieš Turkiją sėkmingai naudojasi Maskva.

Dideliam Ankaros nepasitenkinimui, Basharo Al Assado režimui su Rusijos pagalba laimint šiaurinėje Alepo provincijoje, Turkijos remiami sukilėliai iš ten išstumiami, o tuo pasinaudoję kurdai plečia savo teritoriją. Jie taip elgiasi nuo pat konflikto pradžios 2011 metais: vos tik B. Al Assado pajėgos pralaimi ir atsitraukia, kurdai tame regione kaipmat steigia savo administraciją. Daugiausia kurdai išplėšė iš vadinamosios „Islamo valstybės“ (IS), dabar kontroliuojančios 14 proc. Sirijos teritorijos.

Niekieno pusėje

Įvairios stebėtojų grupės sako, kad kurdų pajėgos kontroliuoja tris ketvirtadalius 800 km ilgio sienos su Turkija. Rusija tuo labai suinteresuota. Sirijos kurdai seniai puoselėja svajonę įkurti šiaurinėje šalies dalyje autonominį regioną, kokį jų broliai turi kaimyniniame Irake. Tam tikslui jie siekia sujungti tris kurdiškus kantonus – Afriną ir Kobanę Alepo provincijoje su Jazira Hasakos provincijoje. Sujungus šiuos anklavus, Sirijos Kurdistanas turėtų vientisą teritoriją. O tuomet kurdai būtų tie, kurie saugo Sirijos sieną.

Užvirus kautynėms dėl Alepo, kurdai sugebėjo pralaužti daugiau nei metus IS ir „Al – Nusros fronto“ vykdytą Afrino apgultį. Jie tai padarė iš oro remiami Rusijos aviacijos. Kad sujungtų Afriną ir Kobanę, toliau kurdai puls IS pozicijas rytinėje Alepo dalyje.

Kovos lauke kurdai nesideda nei su režimo, nei su B. Al Assadą nuversti siekiančios opozicijos pajėgomis, nes nei tie, nei tie nepripažįsta kurdų teisių. Nuo pat pradžių kurdai sako einantys „trečiuoju keliu“, todėl jie yra kliuvinys ir režimui, ir sukilėliams. Kaip sako žinovai, šiuo metu svarbiausias Sirijos kurdų tikslas yra įtvirtinti savo teritorinius laimėjimus ir tapti neginčijama jėga, kuri dalyvautų sprendžiant Sirijos ateities klausimą.

Nors kurdai nėra pakviesti į taikos derybas Ženevoje, sausį jie priėmė aukštą Vašingtono pareigūną Brettą McGurką, o šį mėnesį atidarė savo atstovybę Maskvoje. Atidarymo ceremonijoje dalyvavo Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnai, o Sirijos kurdų pasiuntinys Abdulsalamas Ali sakė, kad svarbiausias šio biuro veiklos tikslas – užsitikrinti paramą kurdų anklavui Sirijoje.

Idealus tandemas

Išgąsdinta kurdų laimėjimų, Turkija jau antrą savaitę bombarduoja jų pozicijas kitoje sienos pusėje. O Maskva, remianti B. Al Assadą, kurio nušalinimo reikalauja Ankara, naudojasi kurdų korta, mėgindama sukiršinti Turkiją su JAV. Mat JAV taip pat remiasi kurdais kovoje su IS, ir tai kelia įtampą Vašingtono santykiuose su Ankara. Po B. McGurko susitikimo su kurdų pajėgomis Sirijoje Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas klausė amerikiečių: „Kaip galima jumis pasitikėti? Ar aš esu jūsų sąjungininkas, ar teroristai Kobanėje?“.

Rusijos ir Turkijos santykiai tokie įtempti, jog vis dažniau kalbama netgi apie galimą karą tarp abiejų valstybių. Įtampa, kilusi po to, kai lapkritį Turkija numušė jos oro erdvę pažeidusį Rusijos karinį lėktuvą, nėmaž neišsikvėpė. Ieškodama naujų svertų prieš Turkiją, Rusija tarsi iš naujo atranda kurdus, kurių reikalui visuomet buvo palanki ir nuo seno rėmė Kurdistano darbininkų partiją, veikiančią Irake, o Turkijoje laikomą nelegalia teroristų organizacija.

Rusija jau pažadėjo kurdams juos ginti, jei Turkija pradėtų sausumos operaciją Sirijoje. V. Putinas taip pat pažadėjo paremti kurdų pretenzijas į federalinį statusą, kai spręsis Sirijos ateitis. Maskvos parama kurdams anaiptol nežavi B. Al Assado, bet jis neturi kur dėtis, nes jei gaus sprukti iš Sirijos, jį priglaus tik Rusija.

Kurdams reikia visos įmanomos pagalbos, kad išgyventų, o Kremliui tinka bet kokie sąjungininkai, nes Maskvai jų reikia dėl politinių ir psichologinių priežasčių labiau nei dėl praktinių. Šiame kontekste Rusijos ir kurdų tandemas yra idealus. Be to, rusai taip gauna dar vieną įrankį spausti Turkiją.

Jei Rusija padės vienyti Sirijos Kurdistaną, Irako Kurdistanas gali gauti nepriklausomybę, o tai pažadins ir Turkijos Kurdistano apetitą. Irako kurdai jau kalba apie referendumą, per kurį jie nori priimti sprendimą dėl savo ateities, nes jaučia, kad tam sąlygos dabar labai tinkamos. O tuomet gali nutikti tai, ko Turkija bijo labiausiai – susitvers nauja valstybė, kurios kurdai niekada neturėjo, bet visuomet norėjo – nepriklausomas Kurdistanas, vienijantis kurdų teritorijas Turkijoje, Sirijoje ir Irake.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"