TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kurdai - valstybės neturinti ujama tauta

2014 10 27 6:00
Visur, kur gyvena, kurdai patiria didesnę arba mažesnę priespaudą. Reuters/Scanpix nuotrauka

Jų yra milijonai ir jie vaidina svarbų vaidmenį Artimųjų Rytų įvykiuose, tačiau savo valstybės neturi ir kenčia priespaudą. Penkios šalys, kuriose gyvena kurdai, gniaužia šios tautos pastangas įkurti savo valstybę, vykdo nutautinimo politiką.

Kalnuotame regione, apimančiame teritorijas Turkijoje, Irake, Sirijoje, Irane ir Armėnijoje, gyvena nuo 20 mln. iki 30 mln. kurdų. Jie yra ketvirta didžiausia etninė grupė Artimuosiuose Rytuose, bet niekuomet neturėjo savo valstybės. Tačiau kurdų įtaka regiono įvykiams pastaraisiais dešimtmečiais buvo itin reikšminga. Turkijoje kurdai jau ne vieną dešimtmetį kovoja dėl autonomijos, o Irake ir Sirijoje stojo į kovą su "Islamo valstybe".

Istoriškai kurdai yra klajokliai, ganę avis ir ožkas Mesopotamijos lygumose bei plokščiakalniuose. Tie plotai dabar nusidriekę per pietryčių Turkiją, šiaurės rytų Siriją, šiaurinį Iraką, šiaurės vakarų Iraną bei pietvakarių Armėniją.

Tai aiškiai apibrėžta bendruomenė, kurią vienija rasė, kultūra ir kalba, nors vieno standartizuoto dialekto kurdai neturi. Jie išpažįsta ir skirtingas religijas bei tikėjimus, nors dauguma yra musulmonai sunitai.

Kurdai turi seną ir ilgą istoriją, bet sukurti savo valstybės jiems taip ir nepavyko. XX amžiaus pradžioje daug kurdų pradėjo mastyti apie tai, kad jiems reikia turėti savo tėvynę. Po Pirmojo pasaulinio karo ir Osmanų imperijos žlugimo pergalę šventę Vakarų sąjungininkai numatė kurdų valstybę 1920 metų Sevro sutartyje. Tačiau visos viltys žlugo po trejų metų, kai Lozanos sutartis, nustačiusi šiuolaikinės Turkijos sienas, nepaliko vietos jokiam Kurdistanui, o vietoj to suteikė kurdams mažumos teises visose šalyse, kuriose jie gyvena. Per ateinančius 80 metų bet koks kurdų krustelėjimas siekiant įkurti savo nepriklausomą valstybę buvo traiškomas.

Kodėl kurdai kovoja su "Islamo valstybe"?

Dabar kurdai yra kovos su "Islamo valstybe" pirmosiose gretose. Kai nuožmūs islamistai birželį įsiveržė į Iraką ir užėmė šiaurinį Mosulo miestą, o Irako armija tiesiog išsilakstė, ginti savo teritorijų, esančių prie pat Mosulo, stojo Irako kurdai. Pabėgusios Irako kariuomenės vietą užėmė pešmergų pajėgos, kurias pasiuntė pusiau autonominio Irako Kurdistano regiono valdžia.

Iš pradžių būta tik nedidelių "Islamo valstybės" ir pešmergų susirėmimų, bet rugpjūtį džihadistai pradėjo šoką sukėlusį puolimą, ir pešmergų pajėgos gavo netvarkingai trauktis, palikdamos islamo kovotojams kelis miestus, kuriuose gyveno religinės mažumos, tarp jų Sindžarą, priglaudusį tūkstančius jazidų.

Po šių įvykių JAV pradėjo iš oro bombarduoti Šiaurės Iraką ir pasiuntė savo karinius patarėjus. Europos šalys pradėjo siųsti ginklus pešmergų armijai. Jai padeda ir Turkijos Kurdistano darbininkų partija (PKK).

Nors Irake džihadistai palaipsniui buvo atstumti atgal, jie nepaliaujamai mėgina užimti kurdų anklavus Sirijoje. Rugsėjį "Islamo valstybė" pradėjo anklavo aplink šiaurinį Kobanės miestą puolimą, iš jo į Turkiją pabėgo daugiau kaip 160 tūkst. žmonių.

Nepaisant to, Turkija atsisako atakuoti "Islamo valstybės" pozicijas prie pat savo sienos ir neleido kurdams pereiti į kitą pusę ginti miesto. Tai sukėlė kurdų protestus, o PKK pagrasino pasitrauksianti iš taikos derybų su vyriausybe. Tik spalio viduryje Ankara sutiko leisti Irako pešmergų pajėgoms per jos teritoriją patekti į Siriją ginti strategiškai svarbų Kobanės miestą.

Iš Kobanės į Turkiją pabėgę Sirijos kurdai stebi mūšį dėl miesto. /AFP/Scanpix nuotrauka

Kodėl Turkija nepadeda kurdams?

Priešiškumas giliai įsišaknijęs tarp Turkijos valstybės ir kurdų, kurie toje šalyje sudaro nuo 15 iki 20 proc. gyventojų. Turkijos valdžia daugelį metų nesiskaitė su kurdais, po dviejų sukilimų praėjusiame amžiuje daug jų iškeldino, buvo uždraudusi kurdiškus vardus ir drabužius, apribojusi kurdų kalbos vartojimą, neigė net patį kurdų etninio tapatumo egzistavimą - vadino kurdus "kalnų turkais".

1978 metais Abdullah Ocalanas įsteigė PKK, kuri puoselėjo siekį įkurti Turkijoje nepriklausomą kurdų valstybę. Po šešerių metų grupuotė pradėjo ginkluotą kovą. Nuo to laiko žuvo daugiau kaip 40 tūkst. žmonių, šimtai tūkstančių buvo prievarta iškeldinti. Vėliau PKK atsisakė nepriklausomybės reikalavimo ir ėmė siekti didesnės kultūrinės ir politinės autonomijos, bet kovos nenutraukė.

Nors Ankara laiko "Islamo valstybę" didele grėsme, ji bijo ir kurdų, kad perėję į Siriją jie nesusijungtų su tenykščiais ginkluotais gynybos būriais, o paskui nepasinaudotų įgyta teritorija puolimui prieš Turkiją. Be to, Turkija nenori prisidėti prie JAV vadovaujamų pastangų prieš "Islamo valstybę", jei nekeliamas tikslas pašalinti Sirijos prezidentą Basharą al-Assadą.

Ko nori Sirijos kurdai?

Kurdai sudaro nuo 7 iki 10 proc. Sirijos gyventojų, dauguma gyvena Damaske ir Alepe bei trijuose nesusiliečiančiuose rajonuose aplink Kobanę, šiaurės vakarų Afrino miestą bei šiaurės rytinį Kamišlio miestą.

Sirijos kurdai daugelį metų kenčia priespaudą. Maždaug 300 tūkst. jų jau daugiau kaip šešis dešimtmečius negauna pilietybė, kurdų žemė konfiskuojama ir išdalijama arabams siekiant paversti jų rajonus arabiškais. Valdžia slopina kurdų reikalavimus suteikti jiems didesnę autonomiją vaikydama protestus ir areštuodama politinius lyderius.

Per pirmus dvejus Sirijos konflikto metus kurdų anklavai beveik nenukentėjo. Pagrindinės kurdų partijos vengė stoti kurion nors pusėn. Kai vyriausybės pajėgos buvo permestos kitur kovai su maištininkais, kurdai perėmė kontrolę. Nepaisant tarpusavio nesutarimų, 2014 metų sausį kurdų partijos sugebėjo sudaryti regioninę vyriausybę. Ši pabrėžia, kad nesiekia nepriklausomybės, o tik nori būti "vietos demokratine administracija".

Ar Irako kurdai gaus nepriklausomybę?

Irake kurdai sudaro maždaug 15-20 proc. gyventojų. Istoriškai jie turėjo daugiau teisių nei kurdai, gyvenantys kaimyninėse valstybėse, bet vis tiek patyrė žiaurią priespaudą.

Šiaurės Irako kurdai buvo sukilę prieš britų valdymą ir sutriuškinti. 1946 metais Mustafa Barzani įsteigė Kurdistano demokratinę partiją (KDP) kovai už autonomiją Irake. Po 1958 metų revoliucijos naujoji Konstitucija pripažino kurdų tautybę. Tačiau M. Barzani savivaldos planą arabų vadovaujama centrinė vyriausybė atmetė, tad 1961 metais KDP pradėjo ginkluotą kovą. Toji kova privertė valdžią siūlyti kurdams autonomiją, bet drauge buvo vykdoma ir arabų apgyvendinimo kurdų mažumų rajonuose politika, ypač aplink naftos turtingą Kirkuko miestą, kurdai buvo iškeldinami net prievarta. Per Irano ir Irako karą kurdai parėmė islamo respubliką, tad 1988 metais Saddamas Husseinas už tai atkeršijo panaudojęs prieš juos mirtinas dujas Halabdžoje.

Kurdai rėmė JAV vadovaujamas pajėgas, kai 2003 metais šios įsiveržė į Iraką ir nuvertė S. Husseiną, jie įėjo į visas po šios invazijos sudarytas Irako vyriausybes. 2005 metais buvo sudaryta Kurdistano regioninė vyriausybė trims Dohuko, Irbilo ir Suleimanijos provincijoms administruoti. Birželį islamistams pradėjus puolimą, kaip tik ši vyriausybė ir pasiuntė pešmergus į ginčijamas teritorijas, kurias kurdai laiko savomis, bei pavedė kurdų parlamentui suplanuoti referendumą dėl nepriklausomybės. Vis dar neaišku, ar Irako kurdai reikalaus apsisprendimo teisės, ar pasitenkins platesne autonomija Irako sudėtyje.

BBC, LŽ

DALINKIS:
0
1
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"