TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kuriuo keliu pasuks Serbija po rinkimų?

2007 01 22 0:00
Pagyvenęs serbas atiduoda savo balsą Gračianicoje.
AFP/Scanpix nuotrauka

Rinkėjų balsai vakar turėjo lemti, ar Serbija pasistengs susigrąžinti savo vietą Europoje, ar triumfuos radikalai, nelinkę nei atsisakyti Kosovo, nei išduoti karo nusikaltėlio

Sekmadienį Serbijoje vyko visuotiniai rinkimai, per kuriuos, manoma, įtemptai varžėsi ultranacionalistai ir provakarietiškai nusiteikę reformatoriai.

Šalis dar neatsigavo po dešimtmetį trukusių sankcijų ir izoliacijos, kurias išgyveno valdant velioniui autokratiškam prezidentui Slobodanui Miloševičiui. Jis buvo nuverstas 2000 metais, mirė Hagos kalėjime 2006-aisiais tebevykstant jo teismui už karo nusikaltimus.

Balsų nepakaks

Vakarai tvirtina, kad Serbija turi apsispręsti, ar nori susigrąžinti savo vietą Europoje. Apklausos rodė, kad rinkimų rezultatus nuspėti sunku. Tiek kraštutinė nacionalistinė Radikalų partija, tiek provakarietiški demokratai surenka maždaug po 30 proc. balsų - per mažai, kad galėtų sudaryti vyriausybę be sąjungininkų.

Ministro pirmininko Vojislavo Koštunicos vadovaujama Serbijos demokratų partija užima trečiąją vietą ir laikoma įtakinga jėga, sudarant vyriausybę vienodai galinčia paremti bet kurią iš varžovių.

Balsuoti galėjo apie 6,6 mln. serbų. Pirmų rezultatų laukta dar iki vidurnakčio.

"Radikalai yra geriausia partija, aš tikiuosi, kad jie laimės", - tikino 35 metų Zarko Nikoličius, ankstų rytą atėjęs balsuoti viename Belgrado priemiesčių. Jis pasakojo, kaip neteko darbo privatizavus valstybinę įmonę, ir buvo įsitikinęs, kad radikalai viską pakeis į gera.

Tarptautiniai klausimai

Naujajai vyriausybei teks įgyvendinti skausmingas ekonomikos reformas ir išspręsti du tarptautiniu mastu svarbius klausimus: Kosovo srities ateitį ir besislapstančio karo nusikaltėlio Ratko Mladičiaus išdavimą.

Tikimasi, kad šiemet Jungtinės Tautos (JT) apsispręs dėl Kosovo likimo. Vakarai pasisako už tai, kad provincijos etninei albanų daugumai būtų suteikta nepriklausomybė, kurios ji reikalauja nuo pat 1999-ųjų, kai NATO bombardavimai išvijo serbų pajėgas, kaltintas civilių žudymu. Didžiosios partijos tvirtina nepritarsiančios Kosovo netekčiai, tačiau prezidento Boriso Tadičiaus vadovaujamai ir Vakarų palankiai vertinamai Demokratų partijai pavyko įtaigiausiai pasakyti serbams, jog atsiskyrimas gali būti neišvengiamas.

Pernai Briuselis įšaldė derybas su Serbija dėl glaudesnių santykių ir pareiškė atnaujinsiantis jas tik tada, kai prieš teismą stos genocidu kaltinamas Mladičius. Kai kurie Vakarų pareigūnai kaltina kraštutinius nacionalistus iš Serbijos armijos ir policijos padedant Mladičiui slapstytis ir išvengti teismo Hagoje veikiančiame JT karo nusikaltimų tribunole.

Demokratų partija teigia, kad suimti Mladičių yra svarbiausias jos prioritetas. Radikalai, laikantys Mladičių didvyriu, jo veikiausiai neišduos.

"Nuoširdžiai tikimės, kad rinkėjai aktyviai dalyvaus rinkimuose ir savo šaliai parinks europietišką ateitį", - teigė Didžiosios Britanijos ambasadorius Stevenas Wordsworthas.

Pasak Vokietijos ambasadoriaus Andreaso Zobelio, šie rinkimai "nepaprastai svarbūs, nes lems kryptį, kuria Serbija norės vystytis."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"