TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kūrybiškumo metai

2009 01 12 0:00

Šį pusmetį pirmininkavimo Europos Sąjungoje (ES) vairą iš Prancūzijos perėmusi Čekija sausio 7 dieną pradėjo Kūrybiškumo ir inovacijų metus. Jie lydimi šūkio "Sugalvok. Sukurk. Išrask". Šių metų tikslas - skatinti žmones kūrybiškai ir naujoviškai vykdyti įvairių sričių veiklą bei padėti ES narėms geriau pasirengti būsimiems pasaulio globalizacijos iššūkiams.

Pasaulyje sparčiai plėtojasi technologijos, todėl norint išlikti konkurencingiems būtina naudoti mokslinį potencialą ir jį pritaikyti pramonėje, diegiant įvairaus pobūdžio inovacijas. Konkurencingumui Europoje užtikrinti labai svarbi mokslinių tyrimų ir inovacijų plėtra, taip pat žinių visuomenės vaidmuo. Kūrybiškumo ir inovacijų metai apims daugelį sričių: nuo mokslo ir inovacijų iki kultūros; nuo įmonių veiklos ar žiniasklaidos iki socialinės ir regioninės politikos.

Kaip konkuruos Lietuva?

Lietuva tarp 25 ES šalių užima 24 vietą pagal apibendrintą konkurencingumo indeksą. Inovatyvumo svarbą šiuo sudėtingu laikotarpiu pabrėžiantis Europos Parlamento (EP) narys Šarūnas Birutis teigė: "Mūsų šalies pramonės plėtra ir ekonominė padėtis priklausys nuo to, kaip atsižvelgsime į pasaulines inovacijas, ar sugebėsime greitai reaguoti į besikeičiančius rinkos poreikius ir efektyviai diegti inovacijas." Vyriausybė turėtų skatinti verslą pereiti nuo tradicinių gamybos šakų prie didesnę pridėtinę vertę kuriančių gamybos sričių. Lietuva jau nebegali konkuruoti pigia darbo jėga ir mažomis kainomis, būtina didinti darbo našumą ir įmonių inovatyvumą.

Per metus Briuselio oficialiose institucijose bus surengtos šešios viešos diskusijos apie kūrybiškumą ir naujoves. Tai puiki proga pamąstyti ir pasidalyti idėjomis, kurios galėtų palengvinti su kūrybiškumu ir naujovėmis susijusių politinių klausimų svarstymą.

Šalys nepasiekė tikslo

"Dar visai neseniai inovacijas tapatindavome tik su naujomis technologijomis pramonėje, naujais gaminiais. Šiandien tai suvokiame kur kas plačiau. Tai ir vadybos, švietimo, dizaino naujovės, informacinių technologijų diegimas, inovatyvios visuomenės kūrimas", - sakė EP Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto narys Š.Birutis.

Barselonos tikslą - moksliniams tyrimams ir plėtrai finansuoti išleisti 3 proc. BVP - šiandien pasiekė nedaug ES valstybių.

"Eurostat" duomenimis, ES vidurkis 2006 metais sudarė 1,84 proc., o Lietuva 2006 šiam tikslui išleido 0,8 proc. BVP.

Didžiausias procentas užregistruotas Švedijoje (3,82 proc.) ir Suomijoje (3,45 proc.). Po jų seka Vokietija (2,51 proc.), Austrija (2,45 proc.) ir Danija (2,43 proc.).

Skurdžiausi rodikliai Kipre (0,42 proc.), Rumunijoje (0,46 proc.), Bulgarijoje (0,48 proc.) ir Slovakijoje (0,49 proc.).

Didžiausią šuolį per 2000-2006 metus padarė austrai (nuo 1,91 iki 2,45 proc), estai (nuo 0,61 iki 1,14 proc.) ir čekai (nuo 1,21 iki 1,54 proc.).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"