TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kvotas paskelbs iki mėnesio pabaigos

2015 05 14 6:00
Preliminariais Komisijos skaičiavimais, pagal naująjį planą daugiausia migrantų tektų priimti Vokietijai, Prancūzijai ir Italijai. AFP/Scanpix nuotrauka

Europos Komisija (EK) iki gegužės pabaigos ketina parengti pabėgėlių kvotų Europos Sąjungos (ES) šalims planą. Jame bus numatyta, kiek migrantų, siekiančių gauti prieglobstį, turėtų priimti Lietuva ir kitos ES narės.

Tai trečiadienį per spaudos konferenciją pareiškė EK pirmasis vicepirmininkas Fransas Timmermansas. O ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalų ir saugumo politikai Federica Mogherini teigė, jog ES narės turi pasidalyti atsakomybę už pabėgėlius ir vadovautis europietiškomis vertybėmis. Kvotos bus paskirstytos pagal šalių gyventojų skaičių, bendrąjį vidaus produktą ir nedarbo lygį bei pagal valstybių anksčiau priimtų pabėgėlių skaičių.

EK rekomendacija nustatyti, kiek migrantų turėtų priimti kiekviena ES narė, sulaukė daugybės diskusijų. Šios kvotos būtų privalomos, tačiau ne visoms šalims. Jungtinė Karalystė, Airija ir Danija pagal sąlygas, kurias išsiderėjo prieš stodamos į Bendriją, nebus įpareigotos dalytis pabėgėlių naštos ir galės pačios nuspręsti, ar nori prisidėti prie bendrų pastangų padėti pietinėms valstybėms.

Lietuva nusiteikusi skeptiškai

Pagalba dėl pabėgėlių iš Afrikos labiausiai reikalinga būtent Pietų Europos šalims. Jos entuziastingai pritaria sumanymui įvesti kvotas. Šį planą palaiko ir daugiausia prieglobsčio prašymų sulaukianti bei patenkinanti Europos valstybė Vokietija, taip pat Austrija, Prancūzija ir kitos.

Lietuvos nuolatinis atstovas ES Raimundas Karoblis sako, kad Lietuva ne itin entuziastingai nusiteikusi šiuo klausimu. Anot jo, mūsų valstybė gali kitaip prisidėti prie pagalbos - pavyzdžiui, saugoti išorinę ES sieną. Be to, Lietuvos atstovo nuomone, kvotų sistema gali žlugti, nes pabėgėliai iš vargingesnių ES šalių išvyks į turtingesnes, kad gautų didesnes socialines išmokas ir turėtų geresnės gyvenimo sąlygas. Tokiam siūlymui viešai nepritarė ir Slovakija bei Estija.

Šiuo metu atsakomybė už prieglobsčio ieškančius asmenis tenka tai Bendrijos valstybei, į kurią pabėgėliai pirmiausia atvyksta. Dėl šios priežasties arčiausiai pagrindinių migrantų maršrutų esančios šalys, tokios kaip Italija, Malta, Graikija, skundžiasi, kad joms tenka per didelė Europos pabėgėlių krizės našta, nes iš Šiaurės Afrikos per Viduržemio jūrą atplaukiantys migrantai pirmiausia pasiekia būtent šias valstybes.

Raginimai imtis veiksmų suintensyvėjo balandį, kai Viduržemio jūroje sudužus vienam laivui žuvo apie 800 žmonių.

Spręs vyriausybės

Pagal preliminarų EK planą per ateinančius dvejus metus įvairiose Europos šalyse turėtų būti įkurdinta apie 20 tūkst. pabėgėlių. Iš viso tai kainuotų apie 50 mln. eurų. Vakar pristatytas dokumentas tėra politikos gairės. Kad pabėgėlių kvotos ir kitos numatytos priemonės taptų privalomos ES narėms, joms turės pritarti dauguma šalių vyriausybių. Komisijos skaičiavimais, pagal naująjį planą daugiausia migrantų tektų priimti Vokietijai (18,4 proc.), Prancūzijai (14 proc.), Italijai (11,8 proc.) ir Ispanijai (9 proc.).

Be to, ES svarsto pradėti karinę operaciją Viduržemio jūroje - perimti migrantus iš Vakarų Afrikos nelegaliai plukdančius laivus. Dėl konkrečių veiksmų ES šalių užsienio reikalų ir gynybos ministrai tarsis pirmadienį. Tačiau tam, kad kovai su žmonių kontrabandininkais iš Afrikos būtų galima panaudoti karinį laivyną, visų pirma privalu gauti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos leidimą.

Bendrija taip pat žada aktyviau bendradarbiauti su karo siaubiamos Libijos pareigūnais ir tikisi, jog tai padės sumažinti migrantų, bandančių iš Afrikos patekti į Europą, srautus. Į Vakarų Afriką ketinama siųsti migracijos ekspertų, padėsiančių nustatyti ten susiklosčiusią realią padėtį.

Tačiau Europoje, ypač Jungtinėje Karalystėje, didėja spaudimas geresnio gyvenimo ieškančius nelegalius migrantus parsiųsti atgal į šalis, iš kurių jie išvyko. Britai nerimauja, kad priešingu atveju naujoji politika tik paskatins afrikiečius ryžtis dažnai pražūtingai kelionei į Europą. Jungtinės Karalystės valstybės sekretorė Theresa May ypač griežtai sukritikavo F. Mogherini žodžius, kad nė vienas imigrantas, plaukiantis į Europą laivu, kurį perims europiečiai, nebus parsiųstas atgal. Tiesa, vėliau politikė paaiškino turėjusi omenyje tik tuos, kuriems iš tiesų reikalingas politinis prieglobstis, o ne ekonominius migrantus.

Vis dėlto deportacijos klausimas Europoje labai aktualus. Mažai migrantų, kurių prašymai suteikti prieglobstį yra atmetami, iš tiesų grįžta namo. 2013 metais tokių buvo mažiau nei 40 procentų.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"