TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kyla Rytų ir Vakarų barikados

2014 04 25 6:00
Reaguodama į Rusijos veiksmus NATO stiprina Baltijos regiono apsaugą. Šią savaitę į pratybas, rengiamas Lenkijoje, atvyksta 600 amerikiečių karių. AFP/Scanpix nuotrauka

Rytų Ukrainoje aidi šūviai, o chaosą keliantis Kremlius ir Kijevo valdžią ginantys Vakarai toliau kariauja žodžiais. Nors abi šalys oficialiai nesiima tiesioginių veiksmų Ukrainoje (Rusija tai daro „patyliukais“), jos stiprina savo apsaugą, tačiau skirtingais būdais.

Ukrainos kariai ketvirtadienį stiprino pozicijas prie separatistų kontroliuojamų miestų. Slovjansko prieigose aidėjo šūviai ir liepsnojo vienas sukilėlių įrengtas eismo patikros postas. Ginkluoti prorusiški separatistai traukėsi į gynybines pozicijas, vyriausybės pajėgos perėmė miesto administracijos kontrolę.

Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas pranešė, kad naktį į ketvirtadienį prie Artemivsko karinės bazės, esančios už maždaug 40 km į pietryčius nuo Slovjansko, Ukrainos kariai atrėmė apie 70 žmonių puolimą. Tą naktį vyriausybės pajėgos nukovė penkis separatistus. Sukilėliams, kaip tvirtino A.Avakovas, vadovavo užsimaskavę Rusijos kariai.

Kremlius paneigė siuntęs karius į Ukrainą ir pagrasino, kad Kijevo valdžios veiksmai prieš „savus žmones” turės rimtų pasekmių.

NATO stiprina apsaugą

NATO karinis blokas, reaguodamas į nesikeičiančią įžūlią Rusijos poziciją, stiprina Kremliaus grėsmę jaučiančių valstybių narių – Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos – gynybą. Jau kurį laiką Baltijos šalyse patruliuoja papildomi naikintuvai, o Lenkijoje prasideda karinės pratybos, skirtos užtikrinti jos ir Baltijos valstybių saugumą.

Trečiadienį į Lenkiją atvyko pirmi amerikiečių kariai, iš viso apie 150. Iki savaitės pabaigos prie jų turėtų prisidėti dar 450 kariškių. Amerikiečiai Lenkijoje dalyvaus įvairiose karinėse pratybose, kurios vyks iki metų pabaigos.

Nuo sekmadienio į Baltijos oro policijos misiją įsitrauks prancūzai. Vienoje Lenkijos oro bazėje bus dislokuoti keturi Prancūzijos naikintuvai „Mirage 2000“ arba „Rafale“.

Gynyba susirūpinusios ne tik Rusijos kaimynės. Jungtinė Karalystė, Olandija ir Danija taip pat sustiprino savo oro erdvės gynybą, nes gavo informacijos, neva jų link skrenda Rusijos karinis lėktuvas.

Kremlius uždaro sienas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savaip stiprina šalies gynybą. Šalis ne tik vykdo karines pratybas Ukrainos pasienyje. Šią savaitę Kremlius įvedė draudimą keliauti į užsienį visiems teisėsaugos struktūrų darbuotojams, kurių Rusijoje yra apie 4 milijonai. Jie negalės vykti iš viso į 150 valstybių.

Uždarydama sienas savo piliečiams Rusija grįžta prie sovietinių laikų politikos ir kuo toliau, tuo labiau atskiria šalies gyventojus nuo išorės pasaulio. Gal taip Kremlius tikisi išvengti didėjančios Vakarų įtakos Rusijoje ir toliau sėkmingai auginti lengvai kontroliuojamų, kritiškai nemąstančių, pasyvių piliečių masę šalyje. Sunku patikėti, kad XXI amžiuje V.Putinas gręžia valstybę sovietinės santvarkos link.

Kariauja žodžiais

Tiek JAV, tiek Rusija niekina Ženevoje priimtą susitarimą dėl krizės Ukrainoje sprendimo. JAV prezidentas Barackas Obama ketvirtadienį vėl kaltino Rusiją nesilaikant susitarimo ir toliau eskaluojant krizę Ukrainos rytuose. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas savo ruožtu smerkė JAV kišantis ne į savo reikalus ir diktuojant sąlygas Ukrainai.

Amerikiečiai laikosi senos retorikos ir tebežada didinti sankcijas Rusijai. Tačiau Kremlius ir toliau nerodo jokių susirūpinimo ženklų. S.Lavrovas nuolat pabrėžia Rusijos interesų svarbą Ukrainoje. Neseniai jis net nubrėžė paralelę tarp neramumų Ukrainoje ir Gruzijos konflikto. Rusijos diplomatijos vadovas patikino, kad prireikus Rusija elgsis Rytų Ukrainoje taip, kaip elgėsi Abchazijoje, kurioje iki šiol tvyro politinis chaosas ir atšiaurumas oficialiai Gruzijos valdžiai.

Toks žodžių karas rusams labai naudingas. Kremlius lengvai demonstruoja psichologinį pranašumą prieš Vakarus, o šie trypčioja vietoje ir toliau rodo savo neryžtingumą.

Ukrainos valdžios veidas nublanksta, kol jos arenoje pešasi Kremlius ir Vašingtonas. Europos Sąjungos šiame žaidime taip pat nematyti. Po sėkmingos operacijos Slovjankse Kijevo politikams būtina imtis tolesnių griežtų veiksmų. Savo kailį saugantys sąjungininkai geriausiu atveju gali būti tik neblogas užnugaris grumiantis su Kremliumi, tačiau pačioje Ukrainoje pagrindinį darbą turės atlikti Kijevo valdžia.

***

Ko gali imtis Vakarų sąjungininkai, kad sulaikytų Rusijos agresiją

Taikyti diplomatines priemones

Iki šiol jokie diplomatiniai veiksmai realios naudos nedavė. Pagrindinis bendras diplomatijos organas – Jungtinės Tautos (JT) - negali daryti spaudimo Kremliui. Rusija, nuolatinė organizacijos Saugumo Tarybos narė, naudojasi veto teise ir blokuoja bet kokias prieš ją nukreiptas iniciatyvas. JT Generalinė Asamblėja gali skelbti Rusijai rezoliucijas, tačiau jos nėra teisiškai įpareigojančios, todėl Maskva paprasčiausiai ignoruotų jas. Vakarų valstybės turi galimybę veikti atskirai ir įvesti individualias diplomatines sankcijas Rusijai.

Įvesti ekonomines sankcijas

Iki šiol Rusijai taikytos ekonominės sankcijos jokio efekto nedavė. Ekspertų siūlomos naujos poveikio priemonės turėtų apimti gerokai daugiau su V.Putino aplinka glaudžiai susijusių Rusijos valstybinių kompanijų. Vakarų valstybės taip pat galėtų atsisakyti iš Rusijos importuojamų žemės ūkio ir metalo apdirbimo technologijų. Kol kas vargu ar galima tikėtis, kad Europa ryšis atsiriboti nuo Rusijos energijos išteklių, nors tai būtų efektyviausias būdas tramdyti Kremliaus agresiją.

Imtis karinių priemonių

Vengdama tiesioginės konfrontacijos su Rusija NATO negali dislokuoti savo karių Ukrainoje. Šiuo atveju reikėtų svarstyti kitas priemones, kuriomis būtų galima ginti Aljanso partnerę.

NATO turi stiprinti Baltijos šalių ir Lenkijos gynybą, kad atbaidytų Kremlių nuo bet kokių ketinimų pakartoti jo scenarijų Aljanso narėse. Tačiau NATO kiekvienais metais mažina savo gynybos išlaidas. Aljanso vadovams teks gerai pagalvoti, kaip tokiomis sąlygomis sustiprinti Rusijos grėsmę jaučiančių valstybių narių ir viso bloko sienų apsaugą.

Nedaryti nieko

Jei Vakarai sėdės sudėję rankas ir lauks, ko dar imsis Rusija, Kremlius toliau netrukdomas kels chaosą gretimose valstybėse. Tikėtina, kad Krymo scenarijus bus pakartotas tiek Ukrainoje, tiek Moldovai priklausančiose Padniestrės ir Gagaūzijos teritorijose. Kaip rodo Krymo atvejis, tada kiltų rimta grėsmė šių regionų stabilumui ir ekonomikos plėtrai. Sprendimas nieko nedaryti Vakarams ir jų sąjungininkams, ko gero, atsieitų brangiausiai.

Parengė GABIJA LUKŠAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"