TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

L.Kasčiūnas: JAV prezidento rinkimai lūžio nelems

2012 11 05 6:15
Anot L.Kasčiūno, Lietuvos diplomatija išpešė naudos iš B.Obamos santykių su Rusija perkrovimo politikos./Ritos Stankevičiūtės nuotrauka 

Pasak politologo Lauryno Kasčiūno, kovos dėl JAV prezidento posto rezultatą nulems ekonomikos klausimai. Politologas nesitiki didelių užsienio politikos pokyčių Vidurio Europos atžvilgiu, kad ir kas - respublikonas ar demokratas - laimėtų rinkimus. 

Jau rytoj amerikiečiai balsuos prezidento rinkimuose. Iššūkį prezidentui demokratui Barackui Obamai mes Respublikonų partijos atstovas Mittas Romney. Kodėl Lietuvos gyventojai turėtų domėtis šiais rinkimais ir ką jų rezultatai reikš mūsų šaliai - LŽ pokalbis su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoju, Seimo pirmininkės patarėju užsienio politikos klausimais dr. Laurynu Kasčiūnu.

JAV - mūsų saugumo garantas

Vilniaus rotušę iki šiol puošia lentelė su George'o W.Busho Lietuvoje 2002 metais ištartais žodžiais: "Kiekvienas, pasirinkęs Lietuvą savo priešu, taps Jungtinių Amerikos Valstijų priešu." Ar šį pažadą galima traktuoti rimtai? Ar JAV tikrai yra Lietuvos saugumo garantas?

Vienareikšmiškai. Lietuva ir kitos Baltijos šalys atsirasdavo geopolitiniame žemėlapyje tik tada, kai trečioji šalis sugebėdavo įgyti galios pusiausvyrą regione, dominuojamame Vokietijos ir Rusijos. Tarpukariu tai nelabai sėkmingai mėgino padaryti britai su prancūzais, dabar tai daro JAV. Tik Ronaldui Reaganui pakreipus šaltojo karo eigą, atsirado palanki geopolitinė aplinka Baltijos šalių valstybingumui atkurti.

Kitas dalykas - Lietuva iš pilkosios saugumo zonos pasitraukė tik 2004 metais, tapusi NATO nare. Tačiau narystė NATO gali virsti ir grynu formalumu. Viena kaimynė valstybė vis mėgino mus paversti nevisaverčiais NATO nariais - nuolat siūlė kartu su NATO valstybėmis saugoti oro erdvę aplink Baltijos šalis arba pasiskirstyti žemyno priešraketinę gynybą taip, kad Baltijos šalys vėl atsirastų ne NATO erdvėje. Tokiomis nuolatinėmis iniciatyvomis buvo mėginama sumenkinti narystės NATO reikšmę. Vienintelis veiksnys, kuris neleidžia to padaryti, yra Amerika. Nesant JAV Europos saugumo sistema pasikeistų iš esmės.

Tuomet tikriausiai turėtų kelti nerimą pavasarį B.Obamos Vladimirui Putinui neoficialiai duotas pažadas, kad po rinkimų jo pozicijos bus tvirtesnės, ir jis galės būti "lankstesnis" Rusijos atžvilgiu?

Tai jau didžiųjų valstybių diplomatiniai žaidimai. Amerika į tarptautinę politiką žvelgia globaliu mastu. Sutikime, kad svarbiausias klausimas tarptautinėje darbotvarkėje dabar yra Artimųjų Rytų regionas. Mėginant spręsti šio regiono problemas, amerikiečiams dažnai reikia sąlyčio taškų su Rusija, tam tikro jos palaikymo. Todėl visiškai natūralu, kad ieškoma su ja kontaktų. Tačiau Baltijos šalys ir visa Vidurio bei Rytų Europa į tokius JAV žingsnius reaguoja labai jautriai.

Todėl ir pastaraisiais metais, JAV pradėjus kalbėti apie santykių su Rusija perkrovimą, Vidurio Europa iškart prabilo: tik nepaverskite mūsų mainų objektu.

Surado gudrią formulę

Kokios buvo JAV perkrovimo politikos pasekmės Baltijos šalims?

Iš pradžių buvo šiek tiek neaiškumo, tai normalu. Bet Lietuva ir visa Vidurio Europa surado gudrią formulę, kaip gyventi perkrovimo metu. Vos tik kilo perkrovimo iniciatyva, Vidurio ir Rytų Europa pradėjo kalbėti: žiūrėkite, mes dar nesame pakankamai saugūs, mums reikia visavertės integracijos į NATO. Kuo labiau būsime integruoti, kuo labiau jausimės visaverčiai nariai, tuo būsime mažiau jautrūs įvairioms perkrovimo iniciatyvoms. Tuomet JAV ėmėsi nuraminimo strategijos.

Ką ji reiškė Lietuvai? Per perkrovimo laikotarpį buvo parengti Baltijos šalių gynybos planai, oro policijos darbas pratęstas neterminuotam laikui, mūsų narystė NATO dar labiau įtvirtinta. Tai buvo Lietuvos diplomatijos laimėjimas.

Ką Lietuvai reikštų dar viena B.Obamos kadencija ir ką reikštų M.Romney pergalė?

Sunkus klausimas. Ypač turint omenyje, kad per šiuos rinkimus svarbiausia yra ne užsienio politika. Laimėjus M.Romney, dėmesys mūsų regionui tikriausiai būtų kiek didesnis. Baigtųsi perkrovimo politikos retorika. Tačiau ar keičiantis žodynui labai pasikeistų turinys, sudėtinga atsakyti. Vienas dalykas, kuris išties galėtų pasikeisti: JAV tikriausiai atsisakytų liberaliąja ideologija paremtos žmogaus teisių doktrinos sklaidos pasaulyje - kalbant apie seksualinių mažumų ar apie vadinamąsias reprodukcines teises.

B.Obamos pergalės atveju taip pat nesitikėčiau naujo perkrovimo politikos impulso. Manau, kad per ketverius metus buvo suprasta, jog ne taip paprasta perkrauti politiką, kai kita šalis turi labai aiškių geopolitinių interesų, ir kiekvienas perkrovimas gali turėti savo kainą. Rytdienos rinkimai užsienio politikoje lūžio neatneš.

Dirbti galima su abiem

O ar galima būtų sakyti, kad kurio nors vieno kandidato pergalė būtų naudingesnė Lietuvai?

Dauguma Amerikos lietuvių remia M.Romney. Remti respublikonus ten tapo tradicija dėl kadaise rodyto didelio šios partijos palankumo Lietuvai. Tačiau reikia suprasti, kad jei šiuos rinkimus M.Romney ir laimėtų, didžiulio kokybinio pokyčio nebūtų. Vidurio Europos politiniai laimėjimai B.Obamos perkrovimo politikos kontekste buvo akivaizdus įrodymas, kad sėkmingai dirbti galima ir su respublikonais, ir su demokratais.

Rinkimai neseniai vyko ir Lietuvoje. Kaip nauja valdžia turėtų formuoti savo užsienio politikos prioritetus, kokią vietą joje turėtų užimti JAV?

Tikiuosi, kad visavertė narystė NATO ir toliau liks Lietuvos užsienio politikos prioritetas. Būtina nuolat stebėti, kaip kinta globalus tarptautinės politikos modelis, ir jei amerikiečių politika kiek keisis, reikės į tai reaguoti. Šiuo požiūriu labai gerai, kad turime stiprią ambasadą Vašingtone, kuri puikiai suvokia mūsų užsienio politikos iššūkius ir juos atliepia.

Kai JAV prieš keletą metų nusprendė perkrauti santykius su Rusija, dalis Lietuvos kairiųjų politikų sakė valdantiesiems: jūs irgi juos perkraukite, kam toliau kariaujate šaltąjį karą? Tačiau reikia suprasti, kad tokio perkrovimo kaina JAV ir Lietuvai yra visiškai skirtinga.

Derėtis dėl dujų kainų, dėl kai kurių kitų dalykų tikrai reikia. Bet visada reikia žinoti, kokios yra derybinės pozicijos ir kokie derybiniai svertai. Kas pigiausiai moka už dujas Rusijai? Armėnija ir Baltarusija. Bet jos pasirinko savą santykių su Rusija modelį, ir jis, deja, nėra labai savarankiškas. Jų kaina yra didesnė nei amerikiečių - šie perkrovimą vykdo ne savo suverenumo sąskaita.

Žinoma, reikia stiprinti mūsų regioninę partnerystę su Lenkija, Šiaurės bei Baltijos regiono šalimis ir taip didinti savo matomumą JAV užsienio politikos lauke. Galime daug kalbėti apie eurointegraciją, bet ES kol kas yra tiek idėjiškai, tiek savo turimu potencialu nepajėgi užimti JAV vietos Europos saugumo sistemoje. Todėl JAV dalyvavimas užtikrinant Europos saugumą Lietuvos interesams yra gyvybiškai svarbus.

Daugiau šansų turi B.Obama

Europoje, Azijoje, Australijoje atliekamos apklausos rodo, kad bet kurioje iš šių šalių B.Obama rinkimus laimėtų triuškinama persvara. Tuo metu dauguma amerikiečių jo darbu nepatenkinti. Kokios to priežastys?

Manau, jis nerado atsakymų į ekonomikos iššūkius. Per šiuos rinkimus vidaus politikos, ekonomikos klausimai aiškiai dominuoja. 2008 metais į B.Obamą dėti didžiuliai lūkesčiai, o ypatingų stebuklų per ketverius metus jis lyg ir nepadarė. Politologiškai vertinant galima sakyti, kad B.Obama nesusitvarkė su svarbiausiais iššūkiais arba susitvarkė ne taip, kaip tikėjosi dauguma gyventojų.

O užsienyje M.Romney yra nepopuliarus visų pirma dėl asociacijų su G.W.Busho laikų neokonservatorių užsienio politika. B.Obama į tarptautinę politiką atnešė daugiau daugiašališkumo, kompromisų paieškos. Tačiau Amerikoje rinkimų rezultatus nulems ekonomika.

Per šiuos rinkimus gali nutikti, kad vienas kandidatas surinks daugiau gyventojų balsų, bet dėl sudėtingos JAV rinkimų sistemos prezidentu taps kitas, gavęs daugumą rinkikų kolegijoje. Jei taip įvyktų, kaip reaguotų JAV visuomenė? Ar nebūtų keliamas prezidento teisėtumo klausimas?

Taip jau buvo įvykę 2000 metais, kai demokratas Alas Gore'as gavo daugiau balsų, bet rinkimų sistema lėmė G.W.Busho pergalę. Buvo daug kalbų, kad rinkimų sistema yra pasenusi, ją reikia tobulinti, bet teisėtumas nebuvo kvestionuojamas. Taip bus ir šįsyk - JAV yra valstybė, kuri gerbia save ir susiklosčiusias tradicijas.

Kam prognozuotumėte pergalę?

Dar prieš keletą savaičių atrodė aišku, kad M.Romney neturi didesnių šansų. Bet per televizijos debatus apie ekonomiką viskas pasikeitė. Ar įgauto pagreičio jam užteks - sunku pasakyti. Įtakos turės ir per rytinę pakrantę praūžęs uraganas, jo pasekmių likvidavimas. Intrigų per šiuos rinkimus bus, bet daugiau šansų, manyčiau, vis dar turi B.Obama.

Ar lietuviai turėtų domėtis JAV prezidento rinkimais?

Be jokios abejonės. Ir ne tik dėl JAV svarbos Lietuvos saugumui. Šie rinkimai lietuviams turėtų būti įdomūs ir dėl idėjų konkurencijos. Pas mus per rinkimų kovą idėjų dažnai labai trūksta. Kovoja grupės, asmenybės, bet ne idėjos. Todėl iš JAV galima daug ko pasimokyti, pažiūrėti, kokie įdomūs socialinių konservatorių debatai su liberalais, fiskalinių konservatorių debatai su kairiaisiais.

Kitas dalykas - turime savo Amerikos lietuvius. Reikėtų stiprinti jų gebėjimus daryti įtaką JAV priimamiems sprendimams. Tokią įtaką daro daugelis ten gyvenančių bendruomenių. Tai stengiasi daryti ir lietuviai - reikia kartu su jais ieškoti būdų, kaip tai būtų galima daryti dar efektyviau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"