TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Labas mokykla, sudiev vadovėliai

2011 09 10 0:00

Dalis Pietų Korėjos mokinukų šiemet į mokyklas neina sulinkę po vadovėlių ir sąsiuvinių prikimšta kuprine. Jie kišenėje arba kokioje nors rankinėje turi lengvą elektroninę "tabletę", valdomą paliečiant ekraną pirštu, su internetu sujungtą be laidų.

80 proc. Korėjos (Pietų dalies, žinoma) vaikų turi prieigą prie interneto, dauguma - greitojo. Prie jo prijungtos visos pradinės ir vidurinės mokyklos. Dalis mokyklų jau keleri metai išmėgina elektroninio mokymo metodus ir yra labai patenkintos rezultatais. Vadovėliai skaitmeninami ir įdedami į elektroninę biblioteką, iš kurios bet kas ir bet kada gali išsitraukti visą knygą ar jos dalį ir įsidėti į savo didelį arba mažą kompiuterį. Galima net ir į išmanųjį telefoną. Taip siekiama pakelti mokymo Korėjoje lygį, nors net ir be tų naujovių jaunas korėjietis mokslui skiria vidutiniškai 12 valandų per dieną, o mokslo metai trunka 216 dienų. P.Korėjos švietimo ministerija planuoja iki 2015 visiškai atsisakyti ant popieriaus spausdintų vadovėlių. Tačiau žinant korėjiečių veržlumą, tai gali įvykti jau kitais arba 2013 metais.

Į kitus bėgius

Žiūrint iš šalies gali pasirodyti, kad tai neišpasakytai sunkus, ilgai trunkantis ir brangiai kainuojantis darbas. Pasirodo, nieko panašaus. Taip, pasikeičia autorių, redaktorių, leidyklų ir spaustuvių darbas. Juk dabar autoriai daugiausia rašo ne tušinuku ar rašomąja mašinėle, o kompiuteriu, ir parašytą tekstą persiunčia elektroniniu paštu. Redaktoriai ekrane tekstą tvarko, maketuoja, papildo spalvotomis iliustracijomis ir spustelėję mygtuką tekstą siunčia į spaustuvę, kurioje jau nėra raidžių rinkėjų. Atsiųstas elektroninis tekstas įvedamas į spausdinimo mašiną ir iš jos eina knygos. Dabar supaprastinamas ir tas paskutinis etapas. Galima išvengti ne tik raidžių rinkėjų, bet ir spausdinimo mašinų, spaustuvių, nenaudoti popieriaus. Tai reiškia nepaprastą viso proceso pagreitėjimą, ir miškų mažiau reikės iškirsti. Kai leidykloje baigiamas redaguoti vadovėlis, mygtuko spūstelėjimu jis perduodamas į elektroninę biblioteką. Iš jos vartotojas (mokinys) knygą gali pasiimti nemokamai. Sutaupomi milijonai - ir pinigų, ir laiko. Valstybei ir žmonėms.

Elektroniniai vadovėliai ne tik lengvesni ir pigesni. Jie gali būti daug geresni. Spalvotos iliustracijos galės tapti judraus vaizdo langais. Mokyklose dėstomos disciplinos kai kuriems vaikams atrodo nuobodžios, abstrakčios ir dėl to sunkiai suvokiamos. Geografija, gamtos mokslai, istorija, chemija, fizika gali būti papildyti tokiais vaizdo filmukais, kad vaikas negalės atsitraukti nuo jų ir nuo dėstomojo teksto: ir parašyto, ir girdimo. Įrašus vadovėliuose daryti kviečiami geriausi, iškalbingiausi ir sąmojingiausi šalies pedagogai.

Elektroniniai vadovėliai nieko nekainuoja, tik pati "tabletė". O ji nesusidėvi. Be to, gabus trečiokas gali įlįsti į šeštos, aštuntos klasių vadovėlius. Paaiškėjo, kad matematika, algebra, geometrija ar trigonometrija irgi gali būti puikiai aiškinamos entuziastingo dėstytojo, palydimos sąmojingų, judrių iliustracijų. Gimtosios kalbos dėstymas - dar labiau. Be to, jeigu mokinys ko nors nesuprato, jam nereikės raudonuoti ir slapukauti. Jis išklausys ir pažiūrės pamoką antrą, o jei norės - ir dešimtą kartą.

Kitas etapas bus abipusis elektroninis ryšys. Jis jau įvedamas. Mokinys galės klausti, gauti atsakymus, taip pat savo žinių ar darbo įvertinimus. Ta technika nėra sudėtinga. Ji jau seniai naudojama vaizdo žaidimuose, ir tobulėja toliau. Leidžia daryti rašto darbus, mokytojams juos taisyti ir vertinti.

Pasaulinis reiškinys

Pietų Korėja ne vienintelė šalis, diegianti elektroninį mokymą. Jis bandomas JAV, Ispanijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje. Bet P.Korėja pirma daro tokį mokymą visuotinį. Australijos ir Švedijos šiaurės dykvietėse, kur šimtui kvadratinių kilometrų tenka viena ar pora šeimų ir mokyklų nėra, vaikai gana sėkmingai buvo mokomi kombinuotuoju būdu - per televizijos specialius kanalus ir elektroninį paštą. Naudojant naująją techniką visai nebus svarbu, kur vaikas gyvena.

Privačioje Pivonio gimnazijoje Šcecine, Lenkijoje, dviejų klasių mokiniai jau kiekvienas turi planšetinį kompiuterį "iPad", kuriame įrašyti vokiečių, anglų, ispanų kalbų žodynai ir biblioteka su 350 tūkstančių įvairių disciplinų išdėstymų, paskaitų ir mokomųjų filmų. Viskas sugrupuota į turinį-rodyklę. Nepaklysi. Po trejų metų 200 tos gimnazijos mokinių turės tokias "tabletes". Be kitų privalumų, elektroniniai vadovėliai leidžia mokiniui dirbti tokiu tempu, kokiu jis nori. Niekas jo nevarinėja ir niekas iš jo nesijuokia. Kai mokytojai perpranta tokią metodiką, negali ja atsidžiaugti.

Pradėjo dygti genijai

Estijos mokyklose jau 1996 metais buvo įdiegta programa "Tigras". Visoms mokykloms nupirkti nešiojamieji kompiuteriai ir įdiegta interneto prieiga. Ten jau keliose mokyklose vietoj vadovėlių naudojamos tik elektroninės knygos. Buvo pakeistos mokymo programos, visi mokytojai apmokyti. Panašiai padaryta Portugalijoje. Visur, kur pradedama diegti skaitmeninimą, pastebėta, kad vaikai mokosi noriai ir daug geriau. Genijai dygsta kaip grybai po lietaus. 2-5 metų vaikai dirbti kompiuteriu, naudotis pele ir išmaniuoju telefonu išmoksta greičiau negu užsirišti batukų raištelius ar paruošti sau pusryčius. Be to, pasiekę tam tikrą lygį, vaikai reikalauja vis daugiau žinių ir platesnių galimybių.

Lietuvoje beveik visos mokyklos valdiškos, be to, mūsų žmonių kišenės nevienodo storio, jos daugiausia plonos. Mokymo kompiuterizacija vyksta lėtai ir be aiškaus plano. Kompiuterizuoti vadovėliai pirmiausia rengiami neįgaliesiems - neregiams, disleksikams ir kitiems. Šiemet išeis pirmas toks vadovėlis. Skaitmeninamos privalomojo skaitymo knygos. Ministerija nupirko 2 tūkst. "išmaniųjų" klasės lentų, kurios turės išstumti tradicines juodąsias ir kreidą. Bet trūksta skaitmeninio turinio, tad dalis tų lentų dar net neišpakuota. Programas toms lentoms rengti dabar apsiėmė stambiausia Lietuvos vadovėlių leidykla. Ministerija nupirko ir šimtą "iPad", minėta leidykla į juos įdėjo keturis vadovėlius, bus įdėti dar devyni bei kita medžiaga. "iPad" išdalyti trims mokykloms. Mokiniai atsakinėja savo pulteliais, visa klasė vienu metu. Laimingi, noriai įsitraukia.

Mokymo proceso naujovės paplis po pasaulį kaip miško gaisras - taip, kaip greitai paplito kompiuteriai. Gyvas mokytojo darbas ir jo, kaip žmogaus pavyzdys bus visada reikalingi. Bet mokytojams teks nustoti vaidinti, kad interneto nėra.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"