TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Laikas grįžti prie ekonominio santūrumo

2012 10 26 6:13
Užsienio spaudos nuotr.

Būtent tokį kelią nesibaigiant ūkio krizei siūlo žinomas Amerikos žurnalistas Davidas Brooksas, paskelbęs apie tai straipsnį dienraštyje "The New York Times". Jis galėtų būti įdomus ir LŽ skaitytojams. 

Prieš kelis šimtmečius istorikai pasiūlė klasikinę teoriją tautų iškilimui ir nuosmukiui paaiškinti. Joje teigiama, kad didžiosios tautos pradeda energingai ir ryžtingai. Ryžtas ir energija padeda užsitikrinti gerovę ir galią. Gerovė ir galia sukrauna turtus ir garantuoja prabangą. Turtai ir prabanga veda į nuosmukį ir korupciją. Antrasis JAV prezidentas Johnas Adamsas savo laiške trečiajam prezidentui Thomasui Jeffersonui, įspėdamas apie prasidedančią šalyje korupciją, rašė: "Žmogaus prigimtis nepakenčia klestėjimo." 

Nežiūrint stebėtinos gerovės Jungtinėms Valstijoms dar sekasi laikytis. Amerikos gyvenimo standartai pranoko Europos gyvenimo standartus jau 1740 metais, bet JAV turtai neįstūmė šalies į piktnaudžiavimą ir nuosmukį. Taip yra, nes tikros ekonominės vertybės visada kompensavo liūdnai pagarsėjusį šalies materializmą. Pirmieji kolonistai tikėjo kalvinistų propaguojama susilaikymo būtinybe. Pionieriai savanoriškai rinkosi sunkius išmėginimus keliaudami į Vakarus. Imigrantų tėvai sunkiai dirbo ir visko atsisakydavo savo vaikų labui. Valdžia buvo silpna ir nesaugojo žmonių nuo jų veiklos padarinių, todėl stiprėjo drausmė ir vyravo susilaikymas.

Suirus ekonominėms vertybėms, valdantieji stengėsi išlaikyti pusiausvyrą. Pasibaigus Aukso amžiui, Theodore'as Rooseveltas ėmė griežtai kovoti su finansiniu nuolaidžiavimu savo silpnybėms. Protestantizmas turėjo daug trūkumų, bet nebuvo dekadentiškas. Senieji baltaodžiai anglosaksų protestantai, liūdnai pagarsėję savo paprastumu, siuntė savo vaikus į spartietiškus internatus ir reikalavo laikytis saikingumo.

Tačiau pastaruoju metu Jungtinių Valstijų vertybės, ypač finansų srityje, susvyravo. Erozija ėmė reikštis tuo metu, kai šalies kultūros kontrolieriai kovojo su maldomis mokyklose, ginčijosi dėl lytinių santykių ir bažnyčios atskyrimo nuo valstybės.

Kad vertybės pakito, įrodymų pakanka. Visos valstijos pradėjo remti loterijas - lošimą, tam pritaria vyriausybė, nors dėl to daugiausia nukenčia vargšai. Vadovai ir rizikos draudimo fondai pradėjo girtis kompensacijų paketais, nors vos prieš kelis dešimtmečius tai būtų buvę gėdinga. Kinų restoranai ėmė siūlyti milžiniškas porcijas, kas ankstesnei kartai būtų buvę socialiai nepriimtina.

Kiti požymiai dar ryškesni. Brukingso instituto ekspertas Williamas Galstonas pastebėjo, kad 1950-1980 metais asmeninis vartojimas smarkiai nekito ir sudarė apie 62 proc. BVP. Tačiau per kitus tris dešimtmečius šis rodiklis smarkiai augo ir 2008 metais jau sudarė 70 proc. BVP.

Per šį laikotarpį išaugo valstybės skola. Jei praėjusio amžiaus 7 dešimtmetyje ji siekė apie 55 proc. nacionalinių pajamų, tai 2007-aisiais - jau 133 procentus. Nors pastaruoju metu skola pradėjo mažėti, tai nereiškia, kad amerikiečiai vėl grįžo prie susilaikymo standartų. Iki 2019 metų valstybės skola pasieks 83 proc. BVP. Iki tų metų vien skolos palūkanoms reikės 803 mlrd. dolerių.

Šiuos skaičius galima laikyti išoriniais vertybių pokyčių požymiais. Padėčiai pakeisti prireiks moralinių ir kultūrinių pastangų. Dabartinę kultūros politiką formuoja senas kultūrų karas, supriešinęs pasauliečius liberalus ir religinius konservatorius. Tačiau ekonominės moralės poslinkis kelią nerimą ir demokratams, ir respublikonams. Jeigu reikės imtis priemonių ekonominėms vertybėms atkurti, jos turės būti taikomos visai sistemai, kad šalyje dominuotų gamintojų, o ne vartotojų ekonomika. Tai padėtų grįžti prie finansinio santūrumo visuose lygmenyse.

Gali prireikti susiremti ir su vadinamaisiais lobistais - pradedant Amerikos pensininkų asociacija ir baigiant žemės ūkio bendrovėmis, nes vyrauja įsitikinimas, kad visi turi teisę gauti reikiamų asignavimų, neatsižvelgiant į visuomenės išlaidas. Gali tekti susiremti ir su savo silpnybėms nuolaidžiaujančia visuomene, reikalaujančia mažų mokesčių ir didelių išlaidų.

Siekiantieji ekonominio santūrumo turės pertvarkyti esamus aljansus ir imtis priemonių, kurios šiuo metu laikomos politiškai neįmanomomis, pavyzdžiui, įvesti mokesčius už energiją ir sumažinti išlaidas. Bet kaip tik tokio moralinio atgimimo Amerikai ir reikia.

Parengė RIMA KRUPENKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"