TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Laikas rinktis tarp reformų ir stagnacijos

2011 01 26 0:00
Švedijos ES reikalų ministrė B.Ohlsson siūlo ES imtis atsakomybės už Europos ateitį.
AFP/Scanpix nuotrauka

2003 metais vadinamojoje "Sapir" (Augančios Europos darbotvarkė) ataskaitoje buvo konstatuota, kad "ES biudžetas yra istorinė atgyvena". Praėjus beveik aštuoneriems metams Europos Taryboje ir Europos Parlamente vis dar esama politikų, teigiančių, kad kelias į ekonomikos augimą ir konkurencingumą grįstas pasenusiais biudžeto prioritetais - daugiau pinigų žemės savininkams ir maisto pramonei, daugiau išmokų, pašalinančių rinką iš žaidimo žemės ūkio sektoriuje, didesnė parama anglies kasykloms, popkoncertams ir žvejybinių laivų degalams. Nereikėtų stebėtis, kad esant tokiems biudžeto prioritetams Europos augimas ir konkurencingumas ėmė šlubuoti.

Per pastaruosius dvidešimt metų Europos Sąjunga (ES) padarė didžiulę pažangą. Vidinė rinka ir euras sutvirtėjo. Lisabonos sutartis suteikė reikalingą konstitucinį stabilumą, o susitarimas dėl Europos stabilumo mechanizmo padėjo pagrindus kuriant ilgalaikį finansinį stabilumą.

Esu įsitikinusi, kad Europa priims ir dabartinį iššūkį. Palikime nusivylimą dėl ES nesėkmių džiūgaujantiems euroskeptikams. Tačiau norėdami vėl tapti ekonomiškai konkurencingi privalome imtis reikšmingų reformų. Jas reikia pradėti dabar. Ir pradėti nuo biudžeto reformos.

Vertinant šiuo požiūriu, Europos Komisijos pranešimas apie ES biudžeto peržiūrėjimą kelia tik nusivylimą. Nors jame ir esama teigiamų dalykų, trūksta aiškios reformų darbotvarkės.

Svarbiausia tai, kad ES biudžeto ištekliai menki. Juos galima alternatyviai naudoti privačių investicijų (privatus vartojimas) arba regionų lygmeniu kaip viešojo sektoriaus išlaidas. Iš ES biudžeto turėtų būti finansuojama veikla, kuri kuria tikrą europinę pridėtinę vertę per plataus masto ekonomiją arba spręsdama tarptautinius iššūkius. Šiuo metu į ES biudžetą įtraukti punktai, neatitinkantys šių kriterijų.

Be to, būsimas ES biudžetas turi atspindėti dabartinę padėtį, nes daugelis šalių narių buvo priverstos smarkiai apkarpyti nacionalinius biudžetus. Dėl to keleto būsimų metų biudžetas turi būti mažesnis, griežtesnis ir sutelktas į augimą. Biudžeto viršutinė riba turi nesiekti 1 proc. ES bendrojo vidaus produkto.

Užuot išlaikiusi senuosius biudžeto prioritetus, ES turėtų nukreipti išlaidas į tokias sritis kaip moksliniai tyrimai, plėtra, tarptautinė infrastruktūra ir aplinkosauga. Taip pat derėtų investuoti į bendrą užsienio ir saugumo politiką bei kovą su organizuotu nusikalstamumu. Visos šios sritys kuria pridėtinę europinę vertę.

ES biudžeto mažinimas ir modernizavimas turi vykti mažinant išlaidas bendrai žemės ūkio politikai, kuri savo ruožtu privalo būti labiau orientuota į sveiką aplinką ir kitus kolektyvinius Europos išteklius. Struktūriniai fondai pirmiausia turi būti skiriami pačioms skurdžiausioms ES sritims.

Esu įsitikinusi, kad Europa vėl taps dinamiška ir konkurencinga visame pasaulyje, tačiau reikia atsisakyti vakardienos biudžeto prioritetų.

Jeigu ES nori pasiekti būsimą gerovę, jai reikalingas kitas atspirties taškas nei dabartinis biudžetas. Taip kalbėti nėra naivu arba neeuropietiška. Taip kalbėti - vadinasi, imtis atsakomybės už Europos ateitį ir rodyti kelią. Tam reikia ryžto.

Kaip konstatavo Apmąstymų grupė dėl ES ateities, kuriai vadovauja buvęs Ispanijos ministras pirmininkas Felipe Gonzalesas, atėjo "laikas rinktis tarp reformų ir stagnacijos".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"