TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Laikas triuškinti mokesčių rojus

2013 04 11 6:00
Kaimanų Salos Karibuose - turistų ir mokesčių rojus. /Caymanislands.ky nuotrauka

Mokesčių rojumi vadinamos teritorijos yra saugus prieglobstis žmonėms, kurie nori paslėpti savo pinigus, tačiau kitos valstybės dėl to praranda milžiniškas sumas. Be to, taip pasaulyje sukuriama nekontroliuojama paralelinė ekonomika.

Kas sieja buvusio Filipinų diktatoriaus dukrą su Rusijos oligarchais ar buvusiu Prancūzijos prezidento rinkimų kampanijos vadovu? Visi jie perkėlė savo pinigus į šalis, kuriose labai maži mokesčiai ir garantuojamas visiškas konfidencialumas. Tokių žmonių yra daugiau kaip 130 tūkstančių, bent jau tiek pavardžių atsidūrė duomenų bazėje "Offshore Leaks". Tačiau niekas nežino, kiek pinigų laikoma anoniminėse bankų sąskaitose valstybėse, kurios vadinamos mokesčių rojumi. Nevyriausybinė organizacija "Tax Justice Network" nurodo nuo 16 trln. iki 25 trln. eurų. Tokiu būdu šių asmenų kilmės šalys neteko šimtus milijonų siekiančių mokesčių. Jų išvengta ir legaliai, ir nelegaliai.

Pasaulinė šešėlių karalystė

Pastaruoju metu milijardai keliauja į beveik neapmokestinamas sąskaitas iš sparčiai besivystančių valstybių ir trečiojo pasaulio šalių. Daugelis Rusijos oligarchų valdo savo kompanijas per lengvatinio apmokestinimo firmas, o turtingi Pietų Europos verslininkai naudojasi tokiomis sąskaitomis, kad apsaugotų savo turtą nuo galimo euro žlugimo ir mokesčių inspektorių.

Diskretiškomis paslaugomis, kurias siūlo šios šalys, naudojasi ne tik tie, kurie vengia mokėti mokesčius. Jose savo pajamas slepia ir išplauna narkotikų prekeiviai bei kiti nusikaltėliai, ten sudaromi šešėliniai susitarimai. Dėl tokios veiklos pastaraisiais dešimtmečiais pasaulyje susidarė ištisa paralelinė ekonomika, nepasiduodanti jokiai demokratinei kontrolei. Iš to laimi daug kas: bankai, teisininkai ir kompanijos, sumanančios gudrias schemas, kaip paslėpti pinigų nueitą kelią.

Prieš kelis dešimtmečius pasaulyje tebuvo saujelė mokesčių rojumi vadinamų vietų, dabar tokių - apie 70. Kadaise Didžiosios Britanijos Mergelių Salos, Belizas, Kaimanų Salos, Kipras ir Maršalo Salos tebuvo atokios neturtingos vietovės - kol nusprendė neapmokestinti iš užsienio ateinančių pinigų ir garantuoti savininkams anonimiškumą per kompanijų bei fondų struktūras. Dėl to Mergelių Salos mažiau nei per vieną kartą tapo viena turtingiausių pasaulio vietų. 1994 metais ten buvo priimti įstatymai, garantuojantys finansinių transakcijų slaptumą. Šiandien šiose salose, kurios formaliai priklauso Jungtinei Karalystei ir kuriose gyvena apie 31 tūkst. žmonių, įsikūrę bemaž pusė milijono fondų ir kompanijų, turinčių tik pašto dėžutės adresą. Sukurtas sudėtingas jų valdymo mechanizmas, tarnaujantis turtingų klientų interesams.

Tam reikia padaryti galą

Europos Sąjunga (ES) su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija siekia nusausinti šias fiskalines pelkes, tačiau veiksmingus tarptautinius susitarimus trukdo pasiekti skirtingi valstybių nacionaliniai interesai. Ginčijamasi, kur baigiasi teisėta ir prasideda nesąžininga mokesčių konkurencija. Vis dėlto ryžtas pažaboti piktnaudžiavimą stiprėja, bent jau JAV ir Europoje. Per savo pirmąją rinkimų kampaniją prezidentas Barackas Obama ragino sutriuškinti mokesčių rojus, kad būtų padarytas galas mokestiniam sukčiavimui.

Skolų prislėgtos Vakarų valstybės nebegali sau leisti netekti tokių milžiniškų pajamų. Visuomenė piktinasi, kad nuo mokesčių pabėgę turtuoliai gali išvengti atsakomybės savo šalyje, nors atotrūkis tarp turtingųjų ir skurdžių vis didėja. Mokesčių mokėtojai taip pat negali suprasti, kodėl euro zonos valstybės duoda pinigų gelbėti bankus, kurie padeda turtuoliams paslėpti savo pajamas nuo mokesčių inspektorių. Beveik visi pagrindiniai Vokietijos bankai turi savo padalinius ir antrines įmones mokesčių rojumi vadinamose šalyse. Vien Singapūre "Deutsche Bank" yra įkūręs 13 tokių įmonių. Didžiausias Vokietijos bankas per savo biurą Singapūre įsteigė 300 per patikėtinius veikiančių kompanijų ir fondų egzotiškuose mokesčių rojaus kraštuose. Per savo lengvatinio apmokestinimo antrinių įmonių tinklalapį "Deutsche Bank" aktyviai verbuoja turtingus klientus ir siūlo jiems, kaip pats oficialiai patvirtino, tokias paslaugas kaip kompanijų, veikiančių per patikėtinius, steigimas. Tiesa, su viena sąlyga - mokesčių reikalai turi būti tvarkomi nenusižengiant įstatymams.

Iš tikrųjų visų rūšių verslas linkęs pasinaudoti mokesčių rojumi, kad optimizuotų mokestinę naštą.

Per daug diskretiškumo

"Offshore Leaks" duomenis analizavę įvairių šalių žurnalistai atkreipė dėmesį, kad dauguma į sąrašus įtrauktų asmenų yra iš Kinijos, Honkongo ir Taivano; kita reikšminga klientų grupė - iš Rusijos ir buvusių sovietinių respublikų. Yra ir keli šimtai vokiečių, nors tradiciškai nuo mokesčių bėgantys Vokietijos piliečiai renkasi tokias šalis kaip Šveicarija ar Lichtenšteinas, nes jos - po ranka, ten kalbama vokiškai. Pavyzdžiui, Lichtenšteine pinigus galima laikyti per patikėtinius valdomuose fonduose, o tikrųjų savininkų pavardės niekur nefigūruoja. Lichtenšteino politikai suinteresuoti, kad pinigai plauktų iš viso pasaulio, tad nuo pat pradžių neteikia jokios teisinės pagalbos užsienio mokesčių institucijoms. Pratrūko didžiulis skandalas, kai nutekėjo konfidenciali informacija. Tuomet Vokietijoje buvo pradėti tyrimai prieš šimtus asmenų, vengiančių mokėti mokesčius, tarp jų buvo gerai žinomų verslininkų ir politikų. Staiga Lichtenšteinas liovėsi buvęs saugia pinigų tvirtove. Šiandien kunigaikštystė bendradarbiauja esant net menkiausiam įtarimui dėl mokesčių vengimo.

Visa virtinė ES narių didžiuojasi tuo, kad gali pasiūlyti itin didelį diskretiškumą, kai reikalai susiję su finansais. Akivaizdžių mokesčių rojaus bruožų turi Lamanšo sąsiauryje esanti Džersio sala, Austrija, Airija, Olandija, Liuksemburgas. Pastarojo finansų ministras Lucas Friedenas teigė, jog šalis svarsto galimybę sumažinti bankų slaptumą ir labiau bendradarbiauti su užsienio mokesčių institucijomis. Prasidėjus Kipro krizei kelių euro zonos šalių atstovai netiesiogiai paragino Liuksemburgą keisti savo verslo modelį ir sumažinti išpūstą finansų sektorių.

Pasak ekspertų, būtina pasiekti, kad tikrųjų lengvatinio apmokestinimo kompanijų ir fondų savininkų pavardės būtų atskleistos viešuose registruose ar kad šie registrai bent jau būtų prieinami valdžios pareigūnams. Mokesčių inspektoriai privalo gauti informaciją apie sąskaitų savininkus, kai esama įtarimų neteisėta veikla. O svarbiausia, kad nė vienas asmuo, kuris siekia išsisukti nuo mokesčių, nebesijaustų saugus niekur pasaulyje.

Spiegel.de, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"