TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Laiko ant kabliuko

2009 03 17 0:00
Kol ES sprendžia, kaip elgtis su A.Lukašenka, Baltarusijos opozicija reikalauja paleisti į laisvę likusius politinius kalinius.
AFP/Scanpix nuotrauka

Briuselyje susirinkusi Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių taryba (BRIST), kurioje dalyvavo Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, nusprendė devyniems mėnesiams sustabdyti Baltarusijos pareigūnams taikomas sankcijas.

BRIST nusprendė "įšaldyti" draudimą 41 aukšto rango Baltarusijos pareigūnui, tarp jų ir autoritariniam šalies prezidentui Aleksandrui Lukašenkai, keliauti ES teritorijoje. Ankstesnis toks nutarimas, priimtas praėjusių metų spalio 13 dieną, turėjo nustoti galioti balandžio 13 dieną.

Sankcijos Baltarusijos pareigūnams buvo skirtos po 2006 metų prezidento rinkimų, per kuriuos buvo užfiksuota daugybė pažeidimų. Minskas taip pat spaudžiamas ištirti keturių opozicijos lyderių dingimą 1999 ir 2000 metais. Daugelio ES valstybių netenkina ir dabartinė žmogaus teisių padėtis Baltarusijoje. Pastarasis plačiai nuskambėjęs įvykis - 33-ejų aktyvistės Janos Paliakovos savižudybė kovo 7 dieną, kai ji, kaip teigiama, buvo sumušta milicijos nuovadoje, pasiskundė dėl to ir netrukus buvo nuteista už pareigūnų šmeižtą.

Manoma, kad teigiamą ES sprendimą iš dalies lėmė savaitgalį Baltarusijos mieste Gardine ramiai praėjęs nelegalios Baltarusijos lenkų sąjungos (BLS) suvažiavimas. Lenkija iš anksto buvo pareiškusi, kad reikalaus grąžinti sankcijas, jeigu Minsko pareigūnai trukdys suvažiavimui. Nors BLS suvažiavimą stebėjo didelės milicijos pajėgos, rimtesnių incidentų pavyko išvengti. 2005 metais, kai apie Baltarusijos ir Vakarų suartėjimą buvo kalbama gerokai mažiau, uždraustos BLS būstinę šturmavo saugumo pajėgos ir jėga iškeldino jos vadovę Angeliką Borys.

Lenkija kartu su Lietuva, Švedija, Didžiąja Britanija, Belgija ir Olandija pageidauja, kad Bendrija griežčiau įvertintų Baltarusijoje stringančias politines reformas ir besitęsiantį kitaminčių persekiojimą. Vokietija ir ES šį pusmetį pirmininkaujanti Čekija labiau linkusios A.Lukašenką geruoju įtraukti į dialogą su Vakarais ir paskatinti Baltarusijos parlamentą priimti "teisingą sprendimą", kai kitą mėnesį jame bus svarstomas nuo Gruzijos atsiskyrusių Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijų nepriklausomybės pripažinimo klausimas.

Šie nesutarimai tampa ypač aktualūs, nes ES turi artimiausiu metu nuspręsti, ar kviesti A.Lukašenką į gegužės 7 dieną Prahoje vyksiantį Bendrijos šalių ir penkių kitų buvusių Sovietų Sąjungos respublikų lyderių susitikimą. Naujasis "Rytų partnerystės" planas skirtas ekonominėms ir politinėms reformoms į rytus nuo ES esančiose šalyse skatinti, taip pat stiprinti jų bendradarbiavimą su Bendrija ir kitais šios iniciatyvos partneriais.

Kitaip nei Ukraina ir Gruzija, dėl kurių dalyvavimo "Rytų partnerystės" programoje abejonių nekyla, Baltarusija iki šiol išlieka artimesnė Maskvai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"