TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Laimėje ir nelaimėje

2011 07 30 0:00

Apie didžiausius "naujosios" valiutos sąjungos išmėginimus rašo Šveicarijos dienraštis "Neue Zuercher Zeitung". Taip pat pateikia nedarbo Europos Sąjungos (ES) šalyse diagramą.

Sprendimas, kurį septyniolika euro zonos šalių vėlyvą liepos 21 dienos vakarą priėmė Briuselyje, prilygsta politiniam pripažinimui, kad visoms ES narėms būtina laikytis euro ir valiutos sąjungos. Šiuo tikslu buvo nutarta ne tik suteikti Graikijai naujus milijardinius kreditus, bet ir perskaičiuoti jos skolas bei gerokai palengvinti skolų naštą - bankams įnešant žymią dalį. Skolų perskaičiavimas buvo neišvengiamas, kitaip Graikija neišsikapstytų iš skolų pelkės. Ar šių priemonių pakaks, kol kas neaišku.

Euro zonos valstybės žengė dar vieną žingsnį į priekį. Jos nutarė taip patobulinti Europos finansinio stabilumo instrumentą, kad ateityje jis visapusiškai ir net prevenciškai padėtų visoms sunkumų patiriančioms euro šalims. Taip neatsakingų euro zonos narių nacionalinės skolos būtų vis labiau suvisuomeninamos.

Jei euro zona greitu laiku nesubyrės dėl vis didėjančių skolų, solidariai atsakomybę prisiimančios valstybės turėtų skubiai oficialiai įtvirtinti skolų stabdžius, kurie mažiau priklausytų nuo politinės savivalės ir neleistų valstybėms apsileisti bei tikėtis, kad galiausiai kiti jas vis tiek išgelbės.

Radikalios reformos turėtų visas valstybes kuo skubiau nukreipti ilgalaikiu fiskaliniu politiniu kursu, kuriuo kol kas žengia vos kelios. Silpnesnės valstybės privalo skubiai didinti savo konkurencingumą. Tol, kol euro zonoje jos negalės devalvuoti savo valiutos, vienintelis būdas konkurencingumui didinti - našumo didinimas, atlyginimų ir kainų mažinimas. Našumą gali padidinti biurokratijos mažinimas, liberalizavimas ir infrastruktūros gerinimas. Galėtų padėti ir naujas "Maršalo planas" - toks, koks buvo parengtas Graikijai.

Vis dėlto sunku įsivaizduoti, kad iš nacionalinių valstybių sudarytoje Europoje ilgai galėtų gyvuoti "sąjunga", kurioje konkurencingi regionai privalo teikti dideles subsidijas silpniesiems. Siekiant neleisti, kad euro zona sužlugtų ir subyrėtų dėl nacionalinio populizmo, būtina skubiai sanuoti problemines valstybes. Kad naujojo pavidalo euro zona turėtų ateitį, būtina visiems kartu - laimėje ir nelaimėje - įveikti milžiniškus fiskalinius ir konkurencinius politinius iššūkius. Ar tam pritars piliečiai, netrukus paaiškės. Esant tiek struktūrinių trūkumų ir kultūrinių skirtumų, laimė jokiu būdu negarantuota. Turtingųjų solidarumas gali padėti, bet problemų jis neišspręs.

Probleminės euro zonos šalys kenčia ne tik dėl didžiulių skolų, bet ir dėl didelio nedarbo, kurį sukelia menkas konkurencingumas. Kaip rodo pridedama diagrama, Lietuvą šioje srityje lenkia tik Ispanija.

 

Parengė RIMA KRUPENKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"