TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Laimi V. Putinas ir jo partija

2016 09 20 6:00
Vladimiras Putinas ir Dmitrijus Medvedevas po balsavimo apsilankė "Vieningosios Rusijos" būstinėje ir pasveikino vienas kitą su pergale. Reuters/Scanpix nuotrauka

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad jo įsteigta partija „pasiekė labai gerą rezultatą“ per parlamento rinkimus, vykusius sekmadienį, nors šalis patiria daug ekonominių sunkumų. „Vieningoji Rusija“, kuriai formaliai vadovauja premjeras Dmitrijus Medvedevas, laimėjo daugiau kaip pusę balsų ir toli už nugaros paliko tris kitas partijas.

Ultranacionalistinė Vladimiro Žirinovskio Liberalų demokratų partija ir Genadijaus Ziuganovo komunistai surinko maždaug po 13 proc. balsų. Ketvirta liko „Teisingoji Rusija“, gavusi maždaug 6 proc. balsų. Šios keturios partijos ir iki šiol dominavo parlamento žemuosiuose rūmuose. Jos pasidalys pusę mandatų, o kiti deputatai pagal šiemet pakeistą rinkimų tvarką bus išrinkti vienmandatėse apygardose. Svarbiausiais klausimais šios partijos balsuoja vienodai, vengia tiesiogiai kritikuoti V. Putiną.

Susiskaldžiusios liberalios opozicijos partijos neperžengė reikalaujamo 5 proc. balsų slenksčio, bet galbūt turės 450 vietų Valstybės Dūmoje savo atstovų, išrinktų vienmandatėse apygardose. Už opozicines „Jabloko“ ir PARNAS balsavo atitinkamai maždaug 3,5 ir 1,2 proc. rinkėjų.

Rusijos gyventojų aktyvumas buvo menkas – savo balsus atidavė maždaug 48 proc. rinkimo teisę turinčių žmonių (2011 metais atėjo balsuoti 60 proc. rinkėjų). Rinkimų komisijos pirmininkė Ella Pamfilova paskelbė esanti įsitikinusi rinkimų teisėtumu, o apžvalgininkai nurodė, kad „valdomos demokratijos“ sistemoje, kurią sukūrė Kremlius, neįmanoma net įsivaizduoti, jog prezidento V. Putino kontrolė parlamentui galėtų susilpnėti.

Sutriuškinta opozicija

Komunistų lyderis Genadijus Ziuganovas "Vieningosios Rusijos" rezultatą pavadino "melagingu", skundėsi, kad nebuvo tikrų debatų, o sukurtos fiktyvios partijos atėmė dalį balsų.

Ir vis dėlto V. Putino režimas labai panašiai kaip sovietiniais laikais iš visų jėgų stengiasi pavaizduoti rinkimus kaip niekada „švarius“: leista kandidatuoti kai kuriems opozicijos atstovams, o Rinkimų Komisijai vadovauti paskirta gerbiama žmogaus teisių gynėja. Tačiau rinkimų dieną buvo daug pranešimų apie pažeidimus, paremtų ir filmuota medžiaga, pavyzdžiui, kaip rinkimų pareigūnai pluoštais kemša biuletenius į balsadėžes. Stebėjimo grupė „Golos“ pranešė gavusi daugiau kaip 1300 skundų iš visos šalies.

Didžiausia dilema opozicijai prieš rinkimus buvo apsispręsti, ar dalyvauti juose, ar ne. Visiškai nusilpusi, galima sakyti, sunaikinta opozicija taip ir nesugebėjo susivienyti, o partijos, nusprendusios dalyvauti rinkimuose, kuriuos pačios vadino farsu, aiškino, jog kito kelio vis tiek nėra. Ypač „Jabloko“ pabrėžė, kad griežtai pasisako prieš bet kokias revoliucijas, esą permainos turi vykti tik taikiai perduodant valdžią.

Nuo apatijos iki triumfo

Daliai Rusijos visuomenės į rinkimus apskritai nusispjauti. Štai, pavyzdžiui, taksistas Ufos mieste, už 1350 km į rytus nuo Maskvos, prisistatęs tik vardu Ilyšas, pareiškė, kad balsuoti yra tas pat, kas „šlapintis į užkimštą tualetą, tad kam vargintis“. Janas Gaimaletdinovas iš kaimo netoli Ufos teigė specialiai sugadinęs biuletenį. Jis sakė už nieką nebalsavęs, nes „su subingalviais nežaidžia“.

Ultranacionalistas Vladimiras Žirinovskis, neseniai lyginęs save su JAV respublikonų kandidatu į prezidentus Donaldu Trumpu, efektingai įmetė balsalapius rinkimų apylinkėje Maskvoje.

Tokios nuotaikos gana iškalbingos, bet vis tiek daugelis rinkėjų nemato alternatyvos V. Putinui, bijo grįžti į dešimtojo dešimtmečio Boriso Jelcino laikų chaosą, kilusį subyrėjus SSRS. 65 metų pensininkas Jevgenijus Korsakas iš Saransko, esančio už 600 km į pietryčius nuo Maskvos, tvirtino balsavęs už „Vieningąją Rusiją“, nes ji „stipri ir galinga“.

Rinkėjus labai veikia valstybinių televizijos kanalų skleidžiamas Kremliaus naratyvas, kad Vakarai taiko Rusijai sankcijas, siekdami ją paklupdyti ir atkeršyti už Krymo aneksiją, kuriai Rusijos piliečiai entuziastingai pritaria. Jie taip pat nieko nežino, jog Rusija, uždraudusi importą iš Europos ir JAV, pati paskelbė sau sankcijas, o televizijos skleidžiama propaganda prie to nežinojimo aktyviai prisideda.

Nieko nelaimėjęs PARNAS lyderis Michailas Kasjanovas guodėsi tuo, kad valdantieji nubausti mažu rinkėjų aktyvumu.

L. Brežnevo pėdomis

Po praėjusių parlamento rinkimų Maskvoje ir kitur Rusijoje kilo antivyriausybiniai protestai. Jų dalyviai iki šiol sulaukia iš piršto laužtų kaltinamų ir keliauja į teismus bei kalėjimus. Šįkart nuotaikos visuomenėje visai kitokios. Nors šalis patiria ekonominių sunkumų, žmonių gyvenimo lygis krinta ir jie nuoširdžiai piktinasi valdžios korupcija, V. Putino populiarumas tebėra didelis – oficialiai siekia 80 procentų. Nemaža dalis rusų demonstruoja apatiją, o kiti jaučiasi įbauginti, nes V. Putinas priėmė tokius įstatymus, pagal kuriuos bet ką galima apkaltinti ekstremizmu, antivyriausybine veikla ir pasiųsti į kalėjimą. Kad išvengtų tokių protestų, kokie kilo po rinkimų 2011 metais ir gerokai išgąsdino V. Putiną, užvis labiausiai bijantį „spalvotųjų revoliucijų“, Kremlius suvaržė teisę protestuoti.

63-ejų V. Putinas valdo Rusiją jau 17 metų ir formaliai nevadovauja jokiai partijai, bet po balsavimo drauge su D. Medvedevu jis apsilankė „Vieningosios Rusijos“ būstinėje ir pasveikino aktyvistus iškovojus pergalę.

2018-aisiais V. Putinas sieks ketvirtos prezidento kadencijos, nors oficialiai to dar nėra paskelbęs. Jeigu jis kandidatuos ir laimės, tuomet išliks valdžioje iki 2024 metų, ilgiau nei sovietinis lyderis Leonidas Brežnevas, valdęs ilgiausiai po Josifo Stalino.

Pirmą kartą Dūmos rinkimai vyko ir 2014 metais Rusijos aneksuotame Ukrainos Kryme. Tarptautinė bendruomenė ir Ukraina pasmerkė balsavimą jėga prie Rusijos prijungtame Juodosios jūros pusiasalyje ir jo rezultatų nepripažįsta. Pasipiktinę ukrainiečiai nacionalistai įsivėlė į bjaurius susirėmimus prie Rusijos ambasados Kijeve, kai mėgino neleisti Rusijos piliečiams ten balsuoti, sudegino Rusijos vėliavą, pakorė lėlę, vaizduojančią V. Putiną kalinio drabužiais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"