TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Laimingi žmonės kyšių neduoda

2014 12 09 6:00
Minimalus korupcijos lygis skatina danus pasitikėti vieni kitais ir šalies valdymo sistema. wordpress.com nuotrauka

Danija – mažiausiai korumpuota valstybė pasaulyje. Tai skelbia pasaulinė nevyriausybinė organizacija „Transparency International“, kuri kasmet sudaro korupcijos suvokimo indeksą. Šiemet 92 taškus iš 100 surinkusi Danija indekso viršuje atsiduria jau trečius metus iš eilės. Kodėl danai tokie atsparūs kyšiams?

Danija visada buvo viena mažiausiai korumpuotų pasaulio šalių. Vienas pagrindinių paaiškinimų, kodėl šioje Skandinavijos valstybėje korupcijos beveik nėra, - per daugelį metų čia sukurtas gyventojų saugumo jausmas. Kitais žodžiais tariant, danai gyvena pernelyg gerai, kad duotų ir imtų kyšius arba neteisėtai pelnytųsi iš savo pareigų.

Pasiturintys ir saugūs

Darbo sąlygos Danijoje yra vienos geriausių pasaulyje. Net ir minimalų atlyginimą – 110 kronų (kiek daugiau nei 50 litų) už valandą – gaunantys žmonės gyvena oriai ir nejaučia nuolatinės įtampos dėl pinigų trūkumo. Danai taip pat žino, kad netikėtai netekus darbo jie neatsidurs gatvėje, nes valstybė padės susirasti naują darbovietę, o iki tol pasirūpins finansiškai. Danijos gyventojai moka vienus didžiausių mokesčių pasaulyje (vien pajamų mokestis gali siekti 55,38 proc.), tačiau džiaugiasi nemokama sveikatos apsauga, nemokamu švietimu, didelėmis pensijų ir socialinio draudimo išmokomis.

Šalyje užtikrintos geros gyvenimo sąlygos, ir tai lemia danų atsparumą korupcijai. Žmonės yra tikri, kad bet kokioje situacijoje jais bus pasirūpinta, o už paslaugas neteks mokėti papildomai.

Geroji praktika

„Transparency International“ ekspertai giria Daniją dėl informacijos, susijusios su politinių partijų išlaidų ir verslo pinigų srautais, viešinimo. Anot jų, lengvai prieinamos žinios į valstybės valdymą įtraukia daugiau gyventojų, o tai, suprantama, neleidžia vešėti korupcijai. Kaip rodo visuomenės nuomonės tyrimai, net 84 proc. danų mano, kad paprasti šalies žmonės gali veiksmingai kovoti su korupcija viešajame sektoriuje. Lietuvoje taip galvoja tik 38 proc. gyventojų.

Dar 2009 metais Danijoje sukurta teisinė bazė leidžia užtikrinti parlamento narių veiklos ir išlaidų skaidrumą. Visi parlamentarai kas mėnesį privalo pateikti išsamią ataskaitą, į kurią turi būti įtraukta informacija apie kelionių išlaidas, gautų ir įteiktų dovanų kainas, oficialiai reprezentacijai išleistus pinigus. Ji atskleidžia, kaip parlamento nariai skirsto viešąsias lėšas, ir yra prieinama visiems valstybės gyventojams.

„Transparency International“ ekspertai giria Daniją ir dėl planuojamo diegti viešo įmonių registro, kuris parodys, kas konkrečiai pelnosi iš visų šalyje įsteigtų kompanijų veiklos.

Baudžia griežtai

Su korupcijos atvejais Danijoje padeda kovoti ir didelės bausmės, skiriamos už kyšininkavimą. Pavyzdžiui, šiuo metu čia yra teisiamas dėstytoją papirkti bandęs Kopenhagos universiteto studentas. Už biologijos įskaitą jis pasiūlė dėstytojui 2000 kronų (apie 930 litų) kyšį. Pagal Baudžiamąjį kodeksą studentui gresia kelių tūkstančių kronų bauda arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Tiesa, Danijoje tai pirmas per 22 metus nustatytas bandymas papirkti dėstytoją.

Šioje šalyje griežtai baudžiama ir už mėginimus duoti kyšį policijos pareigūnams. Kelių eismo taisykles pažeidęs ir policininką bandęs papirkti žmogus Danijoje gali gauti kelių dešimčių tūkstančių kronų baudą arba šešerius metus praleisti kalėjime. Tuo metu kyšį paėmęs pareigūnas netenka darbo, turi sumokėti baudą ir taip pat gali atsidurti už grotų.

Neišvengia kritikos

Nors Danijoje, palyginti su dauguma kitų pasaulio šalių, korupcijos beveik nėra, šiai Skandinavijos valstybei irgi nepavyksta išvengti ekspertų kritikos. Jų manymu, Danijos įstatymai, reglamentuojantys politinių partijų ir pavienių kandidatų finansavimą iš privačių fondų, yra dviprasmiški ir gali paskatinti korupciją. Pagal dabartines taisykles informacija apie privataus asmens skiriamą pinigų sumą tam tikram parlamentarui, kandidatui į parlamentą ar politinei partijai nebūtinai turi būti vieša. Be to, individai, remiantys partijas ar kandidatus mažesne negu 20 tūkst. kronų (apie 9300 litų) suma, pinigus skirti gali ir anonimiškai.

Įvairių dovanų ėmimas ir teikimas Danijoje taip pat nėra konkrečiai reglamentuotas. Ir korupcijos suvokimo indeksą sudarantys ekspertai, ir šalies žiniasklaida kritikuoja parlamento narius dėl neviešinamos informacijos apie parlamentarų keliones, renginius ar vakarienes, už kurias sumokama privačių rėmėjų pinigais.

Skaidrumas lemia tautos laimę

Jau keletą metų iš eilės danai pirmauja ir laimingiausių pasaulio gyventojų reitinge. Tyrimai rodo, kad ryšys tarp korupcijos masto ir tautos laimės indekso yra labai glaudus. Minimalus korupcijos lygis skatina danus pasitikėti vieni kitais ir šalies valdymo sistema.

Gyventojai čia jaučiasi tokie saugūs, kad net nebijo, pavyzdžiui, palikti savo kūdikio vežimėlyje prie maisto prekių parduotuvės ar kavinės. Nors toks elgesys dažnai šokiruoja iš kitų kraštų atvykusius žmones, yra įrodyta, jog didelis pasitikėjimo lygis visuomenėje - viena pagrindinių laimės priežasčių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"