TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Laisvas judėjimas – ES variklis

2014 02 14 6:00
Barselona - daugiatautis Europos miestas, ypač mėgstamas ERASMUS studentų. iaufrance.org nuotrauka

Kai kurie radikalūs dešinieji politikai ir žiniasklaidos priemonės nesiliauja gąsdinti Vakarų Europos imigrantų antplūdžiu ir "pašalpų turizmu". Tačiau šių bauginimų neparemia jokie empiriniai duomenys. Priešingai – judėjimas Europos Sąjungos (ES) viduje atvykėlius priimantiems miestams teikia tik naudos.

Laisvas gyventojų judėjimas ES viduje laikomas esminiu Bendrijos principu, jis neatsiejamas nuo laisvo prekių ir paslaugų judėjimo. Tačiau pastaruoju metu dėl jo kyla vis daugiau diskusijų. Europos Komisija (EK) paskelbė tyrimą apie migracijos tarp ES valstybių poveikį miestams, kuriuose apsistoja gyventojai iš kitų Bendrijos šalių. Buvo nagrinėjami šešių daugiatautiškumu pasižyminčių Europos miestų duomenys. Tai Barselona, Dublinas, Hamburgas, Lilis, Praha ir Turinas.

Akivaizdu, kad judėjimas ES viduje pastarąjį dešimtmetį nuosekliai augo. Apskaičiuota, kad 2012 metais 13,4 mln. ES gyventojų buvo įsikūrę kitoje šalyje, nei gimė ar kurios pilietybę turi. Didžiausią dalį gyventojų kitų ES šalių piliečiai sudaro Liuksemburge (37,9 proc.), antrojoje vietoje - gerokai atsiliekantis Kipras (12,6 proc.), trečiojoje - Airija (8,5 proc.). Tiesa, bendras gyventojų judėjimas ES viduje vis dar gana nedidelis. Kitoje šalyje nei gimė gyvena tik 2,7 proc. ES piliečių. 2011 metų duomenimis, daugiausia imigrantų kitose ES valstybėse apsigyveno atvykę iš Lenkijos (160 tūkst.) ir Rumunijos (159 tūkst.).

Jauni ir darbingi

EK paskelbto tyrimo duomenimis, dauguma ES valstybių piliečių į kitas Bendrijos šalis persikrausto tikėdamiesi rasti geriau mokamą darbą, o ne vaikydamiesi lengvą gyvenimą galinčių užtikrinti pašalpų. Be to, vidutiniškai jie būna jaunesni nei miestų, į kuriuos atvyksta, gyventojai. Iš šešių pasirinktų miestų išimtis pastebėta tik Lilyje, Prancūzijoje, kur dauguma ES imigrantų yra vyresni nei 55 metų. Kitur atvykėlių amžius vidutiniškai svyruoja nuo 20 iki 44 metų. Jaunų darbingo amžiaus žmonių injekcijos ne tik padeda kelti šalies ekonomiką, bet ir išsprendžia senėjančios Europos šalių visuomenės demografines problemas.

ES imigrantai padeda užkamšyti spragas vietos darbo biržoje ir padeda plėtoti pramonę. Jie dažnai užima žemos kvalifikacijos reikalaujančias pozicijas, kurios vietos gyventojams būna nelabai patrauklios. Ši tendencija ypač ryški Turine, kur atvykėliai (daugiausia rumunai) dažniausiai dirba fizinį, daug įgūdžių ar žinių nereikalaujantį darbą. Pavyzdžiui, šio miesto statybų sektoriuje, išaugusiame pastaraisiais metais, dirba labai daug imigrantų. Hamburge atvykėliai labai prisideda prie uosto ir transporto sektoriaus klestėjimo. Tuo metu Airijos darbo rinkoje ES imigrantai įsitvirtina pačiose įvairiausiose pozicijose. 31 proc. dirba fizinį darbą, o 47 proc. - aukštos kvalifikacijos ir išsilavinimo reikalaujantį darbą.

Maža to, dalis į kitas ES šalis persikrausčiusių gyventojų ten pradeda verslą ir sukuria naujų darbo vietų. Taip jie išvengia kliūčių patekti į darbo rinką: diskriminacijos, kalbos barjero ar kvalifikacijos pripažinimo sunkumų. Tai ypač pastebima Turine ir Hamburge. Nuo 2005 metų Turine, viename didžiausių Italijos pramonės centrų, italų valdomų verslo įmonių sumažėjo, o užsieniečių verslininkų skaičius išaugo. Prie šios tendencijos labai prisidėjo imigrantai iš Rumunijos. Turine jie sudaro 22 proc. užsieniečių verslininkų. Hamburge ES imigrantų, įkūrusių savo įmones arba užsiimančių individualia veikla, yra beveik tiek pat, kiek ir vietinių verslininkų (atitinkamai 13,8 proc. ir 14,3 proc.). Čia verslo sektoriuje ypač aktyvūs lenkai.

Imigrantų problemos

Deja, dėl vietinių nenoro užimti nepatrauklias darbo vietas beveik trečdalis ES imigrantų dirba žemesnės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, nei leistų jų išsilavinimas ar įgūdžiai. Be to, pastebėta, kad jie dažniausiai uždirba mažiau nei vietiniai.

Nors ES imigrantai dirba ir moka mokesčius kaip ir vietos gyventojai, vis dar dažnai jie susiduria su sunkumais, kai prireikia leisti vaikus į mokyklą ar įsigyti būstą. Daugumoje tirtų miestų atvykėliams būna sunku rasti jų poreikius ir pajamas atitinkančius butus, o kai kurie netgi tampa benamiais. Pavyzdžiui, Dubline, 2011 metų duomenimis, kitų ES šalių piliečiai sudarė apie 9 proc. visų benamių žmonių.

Daug kas bijojo ir vis dar bijo ES plėtimosi ir neigiamų jo pasekmių senosioms narėms, bet remiantis EK užsakymu atlikta ekonometrine analize akivaizdu, kad gyventojų judėjimas Bendrijos viduje juos priimantiems miestams tikrai nekenkia. Labiau nukenčia patys imigrantai ir gyventojus prarandančios šalys.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"