TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Laisvo verslo tauta

2010 09 09 0:00
Prezidentas B.Obama gal ir nėra "socialistas", tačiau verslo jis taip pat nesupranta.
AFP/Scanpix nuotrauka

Amerikos tikėjimas laisvu verslu, regis, nepalaužiamas. Gali būti, kad verslumas užkoduotas net amerikiečių DNR. Tačiau dėl to dešiniųjų baimė Amerikoje neišnyko.

Pastarieji keleri metai nebuvo geriausi privačiam verslui: pradedant "Lehman Brothers" žlugimu, "General motors" ir "Chrysler" griuvimu bei "British Petroleum" (BP) avarija Meksikos įlankoje. Įmonės, kurios teigė turtinančios visuomenę, geriausiu atveju virto didele našta mokesčių mokėtojams, o blogiausiu - grėsme visuotiniam klestėjimui bei aplinkai. Galima manyti, kad ši nelaimių virtinė privertė žmones nusivilti kapitalizmu ir būti draugiškesnius valstybei. Tačiau bent jau Amerikoje taip nėra. Amerikiečiai išlieka smarkiai atsidavę laisvo verslo sistemai.

Net po Volstrito griuvimo ir visų jo padarinių dauguma amerikiečių renkasi kapitalizmą, o ne socializmą. "Gallup" dar sausį atskleidė, kad 61 proc. žmonių gerai atsiliepia apie kapitalizmą ir maždaug tokia pati dalis blogai atsiliepia apie socializmą. Kovą "Pew Research Centre" klausė amerikiečių, ar jie nenusivylę laisvosios rinkos ekonomika, kurią neišvengiamai lydi staigūs kritimai bei kilimai. 70 proc. atsakė neigiamai.

Dauguma amerikiečių taip pat mano, kad pajamų mokestis yra per didelis. Netgi tie, kurie neabejoja, kad turtinguosius reikėtų apmokestinti labiau, sutinka, jog didžiausia riba negali viršyti 20 procentų.

Jei amerikiečiai, nieko nepaisydami, ir toliau palaikys laisvo verslo sistemą, Baracko Obamos oponentams verta vaizduoti prezidentą kaip grėsmę tai sistemai. "Mes susidūrėme su negailestinga pasaulietine socialistų mašina, svetima Amerikos istorijai ir tradicijoms", - skelbia Newtas Gingrichas, 1994 metų respublikonų pergalės herojus, pristatydamas naujausią savo knygą "Išgelbėti Ameriką" ("To save America"). Respublikonams tikrai gerai seksis per vidurio kadencijos rinkimus lapkritį.

Tačiau Arthuras Brooksas, Amerikos verslo instituto prezidentas, mano, kad kapitalizmo gynėjams vertėtų pasistengti labiau. Jiems derėtų pakeisti kapitalizmo moralę.

Daugumą valdo mažuma

A.Brooksas laiko verslininkystę esmine amerikiečių kultūros dalimi, galbūt netgi jų DNR dalimi (dėka imigrantų, atsivežančių geną, kuris verčia stotis ant kojų ir veikti). Jo manymu, dėl laisvo verslo valstybė yra susiskaidžiusi santykiu 70 ir 30. Tačiau jis pateikia intriguojantį klausimą: jei tai tiesa, kaip tuomet toks politikas kaip B.Obama, taip mažai susijęs su laisvu verslu, apskritai tapo prezidentu? Atsakymą jis duoda knygoje "Mūšis" ("The Battle"): nors Amerika ir yra 70 ir 30 tauta, palaikanti laisvą verslą, tie 30 proc. tvirtai sėdi valdžioje.

Kaip tai įmanoma? A.Brooksas pateikia du paaiškinimus. Pagal pirmą, 30 proc. koalicijai vadovauja žmonės, turintys perdėtą įtaką: turtingi intelektualai, Holivudas, žiniasklaidos dalyviai ir universitetų dėstytojai. Be to, B.Obamą išrinkę žmonės, kurių daugumą sudaro juodaodžiai ir ispanakalbiai, labiau pasitiki valdžia nei kiti. Antra, dėl Amerikos pasitikėjimo kapitalizmu 2008 metų ekonomikos katastrofa padėjo mažumai apgauti daugumą ir įtikinti, kad krizę sukėlė privatus sektorius, o valstybė žino, kaip ją įveikti. A.Brookso manymu, viskas yra priešingai: krizę sukėlė socialinė valstybės inžinerija (ypač valstybės palaikomos apgaulingos paskolos), o jos skiriami "vaistai" viską tik pablogins.

Siekdamas išgelbėti kapitalizmą, A.Brooksas nori iš naujo įtikinti amerikiečius, kad laisvo verslo sistema yra ne tik veiksmingesnė už socialistinę, bet ir pažangesnė morališkai. Tam jis turi elegantišką teoriją. Nei valstybės sukurta pajamų lygybė, nei patys pinigai nedaro žmonių tokių laimingų kaip jų "pačių uždirbta sėkmė gyvenime", kurią jie gali laisviau uždirbti esant laisvo verslo sistemai.

Vis dėlto tiek A.Brookso, tiek N.Gingricho siūlomi sprendimai turi bendrą silpnybę. Kur įrodymai, kad B.Obama bent iš dalies yra "socialistas"?

Norėdami pastatyti šį "atpirkimo ožį" ant kojų, prezidento kritikai turi nuolat pasitelkti nedidelę inkriminuojančių citatų atsargą. Per rinkimų kampaniją 2008 metais B.Obama sakė, jog "kuomet švaistaisi turtais į visas puses, visiems gerai". Prigriebtas! Savo nesenose kalbose mokslus baigiantiems studentams jis buvo nusiteikęs prieš materializmą ir iškėlė visuomeninės tarnybos vertybes. Dar daugiau įkalčių! "Man tai atrodo kaip visiškai netinkamas pasakymas jauniems žmonėms", - sako Mitchas Danielsas, Indianos gubernatorius ir galimas respublikonų kandidatas į prezidentus. Malonėkite. Banalybės, kaip ši, buvo įžanginių kalbų dalis nuo neatmenamų laikų.

Nėra jokio visuotinio plano

B.Obamos administracija, skyrusi trilijoną dolerių ekonomikos skatinimo planams, parėmė dvi iš trijų didžiųjų mašinų gamintojų, užuot leidusi joms žlugti, ir pradėjo plačią sveikatos reformą. Kad ir ką manytumėte apie pirmųjų dviejų sprendimų naudą, reikia įdomaus amnezijos ir paranojos mišinio norint įžvelgti juose grandiozinį planą paversti Ameriką socialistine valstybe. O kai dėl trečiojo, būtent juokingasis socializmas suteikia privačioms, pelno siekiančioms draudimo firmoms pagrindinę pareigą garantuoti sveikatos apsaugą.

Amerikos dešinė nepastebi svarbiausio B.Obamos trūkumo. Jis nėra "socialistas", bet verslo jis taip pat nesupranta. Net demokratinės pakraipos generaliniai direktoriai priekaištauja, kad jis nepakankamai įvertina kapitalizmą ir neranda bendros kalbos su tais, kurie jį praktikuoja. Vadovai verčiami pozuoti spaudai, o paskui ignoruojami. Vienas dalykas išieškoti iš BP kompensacijas, kitas - apšmeižti kompaniją kaip svetimą įsiveržėlį. Prezidentas domisi technologijomis ir ekonomika, bet ne tuo, kaip uždirbti pinigus. Ši dorybė drauge yra ir silpnybė, tačiau norint sugriauti Amerikos kapitalizmo dvasią reikia kur kas daugiau abejingumo. Aukščiausioji valdžia ir laisvas verslas Amerikoje produktyviai sugyveno nuo pat Antrojo pasaulinio karo. Dauguma amerikiečių tikisi, kad ši tendencija išliks - o taip būtinai ir bus.

Vertė Kristupas VASILIAUSKAS ("The Economist")

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"