TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Laivas skilo pusiau

2010 03 29 0:00
Pietų Korėjos jūrų pėstininkai ieškojo jūroje išsigelbėjusių jūreivių.
AFP/Scanpix nuotrauka

Iki šiol tiksliai neaišku, kas nutiko Pietų Korėjos laivui, kuris sprogo ir nuskendo Geltonojoje jūroje, o 46 jūreiviai tikriausiai žuvo.

Nebeliko jokių vilčių surasti Geltonojoje jūroje nuskendusio Pietų Korėjos laivo 46 ekipažo narius. Nors vakar Pietų Korėjos kariškiai tęsė paieškas, niekas nebesitikėjo, kad kas nors būtų tris dienas išgyvenęs labai šaltame, vos 4 laipsnių Celsijaus temperatūros, vandenyje. Iš laivo išgelbėti 58 ekipažo nariai, tarp jų ir kapitonas. Kodėl susprogo 1200 tonų talpos "Cheonan", kuriuo plaukė 104 jūrininkai, iki šiol neaišku. Nustatyta tik tai, kad nuo sprogimo laivas skilo į dvi dalis, kurios dabar guli nugrimzdusios jūros dugne. Kariškių narai jų dar nepasiekė - tam trukdo blogas oras. Kai kurie gelbėtojai sako, kad laivo nuolaužose susidariusiose oro kišenėse dar gali būti gyvų žmonių. Pakrančių apsaugos bei kariškių laivai ir lėktuvai vis dar tebenaršo nelaimės zoną. Laivas nuskendo nelabai giliuose vandenyse ir guli maždaug 15-20 metrų gylyje, tačiau jo iškėlimo darbai gali trukti iki 20 dienų.

Ekspertai svarsto kelias laivo žūties galimybes: sprogimą galėjo sukelti nelaimingas atsitikimas pačiame laive, povandeninės uolos arba jūrų mina, bet tai taip pat galėjo būti ir tyčiškas užpuolimas, Šiaurės Korėjos torpedų ataka.

Iš pradžių buvo pranešta, kad laivas paleido šūvį į nenustatytą objektą, bet vėliau pareigūnai spėliojo, jog tai tebuvo pulkas paukščių.

Kas nutiko laive, papasakojo laivo kapitonas. "Pasigirdo sprogimas ir laivas pasviro į dešinę. Užgeso elektra, praradome ryšį. Aš 5 minutes buvau įkalintas kajutėje, kol mano kolegos išdaužė langą ir mane išleido. Kai išsigavau į viršų, laivagalio jau nebebuvo. Dalis įgulos šoko į vandenį. Ore aidėjo šauksmai ir riksmas. Jūreiviai ant denio šaukėsi pagalbos", - pasakojo Choi Won Ilas.

Tai buvo viena baisiausių jūrų katastrofų, kurias yra patyrusi Pietų Korėja. Incidentas įvyko penktadienio vakarą ginčytinos akvatorijos rajone ir sukėlė nuogąstavimų dėl galimo karinio konflikto tarp abiejų Korėjų. Pietų Korėjos prezidentas Lee Myungas Bakas sušaukė skubų Saugumo tarybos posėdį ir pareikalavo ištirti visas galimas laivo žūties priežastis, bet pirmiausia įsakė kariškiams susitelkti į jūreivių gelbėjimą. Vėliau prezidentūra pranešė, kad milijoną karių turinčioje Seului priešiškoje Šiaurės Korėjoje nepastebėta jokių neįprastų veiksmų. Didelė Pchenjano pajėgų dalis sutelkta prieš smarkiai įtvirtintos sienos, kuri padalijo Korėjos pusiasalį prieš daugiau nei 50 metų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"