TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Lampedūzos tragedija: pabėgėlių dilema

2013 10 08 6:00
Pernai ES buvo užfiksuotas daugiausia prašymų skirti prieglobstį nuo 2005 metų. lakehomeviewer.com nuotrauka

Migrantų laivo sudužimas prie Lampedūzos krantų, kai žuvo apie 300 žmonių, sukrėtė Europą ir privertė dar kartą atkreipti dėmesį į migrantų srauto problemas. Daugybė žmonių - didžioji dalis turinčiųjų teisę prašyti oficialaus prieglobsčio - kasmet per Viduržemio jūrą atvyksta iš Šiaurės Afrikos.

Daugybę metų mažytė Italijos sala, esanti arčiau Šiaurės Afrikos nei pačios Italijos, buvo kelionės tikslas daugybei afrikiečių, bėgančių nuo skurdo, karinių konfliktų ar politinio persekiojimo. Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra UNHCR informuoja, kad vien šiemet nuo sausio 1-osios iki rugsėjo 30 dienos daugiau nei 30 tūkst. migrantų pasiekė Italijos krantus laivais iš Šiaurės Afrikos. Didžiausios žmonių grupės atvyko iš Sirijos (iš viso 7500), Eritrėjos (7500) ir Somalio (3000). Tiek Sirija, tiek Somalis buvo nuniokoti karo, o Eritrėjoje tūkstančiai žmonių buvo arba įkalinti dėl politinių priežasčių, arba privalomai šaukiami į armiją.

Pagal tarptautinę teisę persekiojami pabėgėliai turi teisę gauti prieglobstį saugioje teritorijoje, tačiau kai šalyje išsilaipina šimtai migrantų, valdžios institucijoms tenka sunki užduotis nustatyti, kurie atvykėliai tikrai yra persekiojami. Dažnai jie neturi dokumentų, įrodančių pilietybę ar kilmės vietą.

Lampedūza yra perpildyta migrantų. Įprastai saloje gyvena tik 6000 gyventojų, o salos migrantų priėmimo centre telpa vos 250 žmonių. Centras buvo sumažintas po 2011 metais kilusio gaisro.

UNHCR astovas Federico Fossi sakė, kad Lampedūzos centras yra pajėgus migrantams suteikti pagrindinę pagalbą: maisto, drabužių, medicininę priežiūrą, taip pat psichologinę pagalbą. Daugelis jų išgyveno sunkius išbandymus jūroje, buvo patekę į negailestingas prekeivių žmonėmis rankas arba yra traumuoti kitų incidentų, dėl kurių pabėgo iš Afrikos ar Artimųjų Rytų.

Libijos problema

Europos Sąjungos pasienio agentūros "Frontex" atstovai sako, kad "valdžios institucijų galimybės kovoti su netvarkinga migracija Šiaurės Afrikoje tebėra ribotos", o "Libija vis dar lieka viena iš didžiausią susirūpinimą šiuo klausimu keliančių šalių", ją ir toliau kamuoja smurtas, žmonių pagrobimai ir susiskaldžiusios valdžios institucijos.

Savo ataskaitoje dėl nelegalios migracijos į ES 2012 metais "Frontex" rašė, kad Libija buvo pagrindinė šalis, iš kurios migrantai per Vidužemio jūrą keliavo į Italiją.

2011 metais pastebimai padaugėjo migrantų laivų, atvykstančių iš Tuniso. Migrantų srautas padidėjo dėl Arabų pavasario sukilimo, per kurį buvo nuverstas šalies prezidentas. Tais metais Italijos ir Maltos krantuose išsilaipino daugiau nei 64 tūkst. tunisiečių. Dabar "Frontex" ir UNHCR yra susirūpinę, kad gerokai padaugėjo Sirijos gyventojų, išsilaipinančių ES po ilgų kelionių perpildytuose laivuose Viduržemio jūra.

Michalas Parzyszekas, „Frontex“ atstovas, sakė, kad 2012 metais ES buvo užfiksuota daugiausia prašymų skirti prieglobstį nuo 2005-ųjų – iš viso 27 2208.

Į šiaurę

Daugelis migrantų, 2011–2012 metais pasiekusių Italiją iš Libijos, jau persikėlė į kitas ES šalis. Šių metų gegužės mėnesį Vokietijos pareigūnai apkaltino Italiją Afrikos migrantams suteikus iki 500 eurų kiekvienam bei Šengeno zonos vizas, kad jie galėtų išvykti iš Italijos. Šengeno vizos leidžia jų turėtojams keliauti į daugumą ES valstybių išvengiant pasų ar kitų asmens dokumentų tikrinimo pasieniuose.

J.Fossi paaiškino, jog Italijos valdžia skyrė pabėgėliams šiek tiek pinigų, kad padėtų jiems integruotis į visuomenę. Migrantai privalėjo palikti priėmimo centrus, bet nebuvo skatinami išvykti iš šalies.

Daugelio pabėgėlių tikslas yra apsigyventi Skandinavijoje, Olandijoje ar Jungtinėje Karalystėje, ten jie tikisi susirasti darbą mažiau migrantams priešiškoje aplinkoje.

Graikija, Italija ir Malta skundėsi, kad galiojant dabartinei ES prieglobsčio tvarkai juos užgula nesąžiningai sunki našta.

Pagal ES Antrąjį Dublino reglamentą, prieglobsčio prašymas turi būti pateiktas ES šalyje, į kurią prieglobsčio prašytojas pirmą kartą atvyksta.

Kai kurios ES šalys, tarp jų ir Suomija bei Vokietija, nustojo siųsti prieglobsčio prašytojus atgal į Graikiją, nes šalies priėmimo centrai yra perpildyti, o graikų pareigūnai sakė, kad nesugeba susidoroti su tokia žmonių gausa.

Antrasis Dublino reglamentas kartu su visa ES prieglobsčio politika yra peržiūrimas, nes migracijos klausimas tapo nesantaiką keliančia tema Europoje ir kelia nerimą daugumai rinkėjų.

ES vidaus reikalų komisarė Cecilia Malmstroem sakė, kad "Europai labai reikalinga stipri prieglobsčio politika“. 90 proc. prieglobsčio prašytojų šiuo metu priglaudžia tik 10 ES šalių. Anot ES komisarės, "tai reiškia, kad 17 šalių galėjo daug labiau pasistengti“.

BBC, BNS, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"