TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Latviai baiminasi, kad įsivedę eurą praras identitetą

2013 03 05 15:24
Pasak A.Vaikučio, tauta nepasitiki valdžia, kuri "gana dirbtinai bruka eurą." / AFP/Scanpix nuotrauka

Nemažai latvių baiminasi, kad atsisakę nacionalinės valiutos – lato – ir 2014-aisiais įsivedę eurą praras vieną savo nepriklausomybės simbolių. Tačiau LRT korespondentas Rygoje Arūnas Vaikutis tikina, kad tai tik šalutinė priežastis, nes esą „nesvarbu, latas, litas, euras ar Mongolijos tugrikas žvangės piniginėse. Svarbu, kad jų būtų daug“.

Latviai nori žinoti, kad jų atlyginimai ir pensijos nemažės, o kainos – nedidės. Politologė Anete Vitola priduria, kad nenoras įsiversti eurą gali būti aiškinamas ir problemomis euro zonoje.

Latvis: niekas neatims identiteto, jei tik jo norime

„Jau ilgiau kaip metus gyventu Tartu, Estijoje, tad eurais naudojuosi kasdien. Palaikau šios valiutos įvedimą ir savo šalyje. Nesuprantu tautiečių, kurie nusistatę prieš euro įvedimą. Jis duos daug galimybių, ypač tai bus naudinga keliaujantiems per Europą, o Latvija taps patrauklesnė užsienio investuotojams“, – tinklalapiui LRT.lt sako latvis Kaspars Rūklis.

Pašnekovas teigia grįžtantis į Latviją bent pora kartų per savaitę, todėl žino, kaip nepatogu kaskart keistis pinigus ir jaudintis, jei kišenėje turi tik eurų: „Kai Latvija turės eurą, tokios problemos neiškils atvykstantiems iš kitų euro zonos šalių, taip pat padės sutaupyti pinigų, nes nereikės mokėti už valiutos keitimą.“

„Yra daugybė emocinių argumentų, nustatytų prieš eurą, pavyzdžiui, kad Latvija praranda savo nepriklausomybės simbolius, ji tampa europietiškos pinigų sistemos dalimi. Tai tiesiog pinigai, niekas neatims mūsų identiteto, jei tik jo norime“, – įsitikinęs K.Rūklis.

Tuo metu kita latvė Margarita Ogolceva kelia klausimą, ar latviai, stodami į Europos Sąjungą (ES), apskritai tikėjosi pajėgsiantys išsaugoti savo valiutą? „Manau, kad tai labai naivus požiūris. Mes priklausome ES ir esame per maži, kad galėtume eiti prieš ES įstatymus ir reguliavimus“, – priduria moteris.

Kalbama tik apie euro privalumus?

„Latas yra toks pat simbolis kaip mūsų litas. Tarpukariu tai buvo viena stipriausių valiutų visoje Europoje, o ir dabar latas gana stiprus. Žmonėms dabar yra sudėtinga atsisakyti kažko savito. Būdami ES latviai ar lietuviai pradeda aiškinti, kad ką nors praranda. Tačiau šis psichologinis dalykas yra tik šalutinis, nes bet kuris latvis neoficialiai pasakys, kad nesvarbu – latas, litas, euras ar Mongolijos tugrikas žvangės mūsų piniginėse. Svarbu, kad jų būtų daug“, – tvirtina LRT korespondentas Latvijoje Arūnas Vaikutis.

Pasak žurnalisto, bene labiausiai kaimynai bijo sumažėjusių atlyginimų, pensijų ar padidėjusių kainų, nors valdžia ir žada užkirsti kelią nepagrįstam kainų didėjimui. „Nuo vasario 1-osios atliekamas paslaugų ir kainų monitoringas visoje Latvijoje. Tikrinama, kad prekybininkai nedidintų kainų prisidengdami euru“, – tęsia A.Vaikutis.

M.Ogolcevos manymu, kainų ir uždarbių pavertimas į eurus turėtų padėti suprasti, kas vyksta aplink latvius. „Tada mums ir užsieniečiams bus lengviau palyginti kainas bei užmokestį su kitomis ES šalimis“, – sako latvė.

Pasak A.Vaikučio, tauta nepasitiki valdžia, kuri gana dirbtinai bruka eurą. „Galbūt jis ir būtų ekonomiškai naudingas, bet, kaip tarybiniais laikais buvo kalbama tik apie buvimo Tarybų Sąjungoje privalumus, taip dabar kalbama tik apie euro privalumus, bet per mažai kalbama apie neigiamus dalykus“, – mano A.Vaikutis.

Latviai prieštaringai vertina euro reklamos kampaniją

Anete Vitola, Latvijos universiteto politologė, tikina, kad euras gali pasitarnauti kaip įrankis, užtikrinantis finansinį stabilumą ir pritraukiantis tiesioginių užsienio investicijų. Kita vertus, bendras požiūris turėti eurą esą ganėtinai neigiamas dėl prieštaringai vertinamos, brangios euro reklaminės kampanijos. Tikimasi, kad po jos gegužę euro įvedimui pritartų bent pusė šalies gyventojų. Šiandien kaimyninėje Latvijoje euro įvedimui nepritaria daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų gyventojų.

„Tačiau šis neigiamas požiūris po truputį slopsta. Sunku pasakyti, ar visuomenės požiūris tikrai keičiasi, nes žmonės pradeda tikėti euro „projektu“, ar paprasčiausiai toks yra šios kampanijos rezultatas. Be to, ministras pirmininkas ir finansų ministras per žiniasklaidą aktyviai aiškina prisijungimo prie euro zonos naudas“, – LRT.lt sako A.Vitola.

Politologės manymu, pesimizmas dėl euro gali būti aiškinamas ir problemomis euro zonoje – žmonės kelia klausimus, kam reikia prisijungti prie problemiško euro klubo? „Taip pat yra trauka nacionalinei valiutai, nes tai – dalis nacionalinio identiteto“, – priduria Latvijos universiteto politologė A.Vitola.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"