TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Latvija apsigynė

2012 02 20 6:07

Per referendumą, kuris vadinamas istoriniu, Latvija ryžtingai atmetė pastangas paversti rusų kalbą antra valstybine. Rusijos disidentai įspėjo, jog šį referendumą Latvijai galėjo primesti Rusijos specialiosios tarnybos.

Referendume dalyvavo apie du trečdaliai registruotų rinkėjų - kur kas daugiau nei per ankstesnius balsavimus. Suskaičiavus balsus paskelbta, jog prieš šį pasiūlymą balsavo 77 proc. rinkėjų, o jų aktyvumas siekė apie 70 procentų.

Netoli pusės Latvijos gyventojų yra rusai, todėl iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad Latvija galėtų pasekti kitų Europos šalių, tokių kaip Ispanija, Suomija ar Belgija, pavyzdžiu ir tapti daugiakalbe. Tačiau kalba yra kur kas sudėtingesnis klausimas Latvijoje, tik neseniai išsivadavusioje iš SSRS okupacijos, per kurią latvių kalba ir kultūra buvo naikinama. Latviams jų unikali kalba yra galingas tautinio tapatumo simbolis. Todėl referendumas dėl rusų kalbos statuso buvo vertinamas kaip pastanga pakirsti tą identitetą, o to ėmėsi žmonės, kurie taip ir negali susitaikyti su Latvijos atsiskyrimu nuo Maskvos.

Referendumą inicijavo kažkoks judėjimas "Gimtoji kalba", surinkęs daugiau kaip 10 proc. rinkėjų parašų. Nuo pat to laiko, kai Latvija išsivadavo iš SSRS, rusakalbiai skundėsi, kad yra diskriminuojami, kad Latvijos valdžia nori juos asimiliuoti arba paversti antrarūšiais gyventojais. Latvių kalbos mokėjimas yra viena iš sąlygų įgyti Latvijos pilietybę. Jos neturi apie 300 tūkst. Latvijos rusakalbių, todėl negali dalyvauti rinkimuose ir dirbti valstybinio darbo.

Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis pavadino referendumą absurdišku ir pridūrė, jog žmonėms iš tiesų daug svarbesnis dabar yra krašto ekonominis atsigavimas. Jis pabrėžė, kad vyriausybė finansuoja mažumų, tokių kaip rusų, mokyklas, kuriose dėstoma jų gimtoji kalba. "Nėra jokio antros kalbos poreikio. Visi, kas nori, gali kalbėti savo kalba namuose ir mokykloje", - sakė A.Bėrzinis.

Yra įtarimų, kad referendumo laikas parinktas neatsitiktinai: triukšmas dėl rusakalbių padėties Baltijos valstybėse palankus Vladimirui Putinui per Rusijos prezidento rinkimus, kurie įvyks kovo 4 dieną. Balsavimui artėjant buvusi Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga įspėjo, kad referendumas bus dar vienos propagandos kampanijos prieš Latviją dingstis, ir Latvijos diplomatinės tarnybos turi būti tam pasirengusios.

Prieš referendumą Saeimoje buvo perskaitytas manifestas dėl latvių kalbos valstybinės svarbos, o visi piliečiai paraginti paremti jos, kaip vienintelės valstybinės, statusą.

Jame sakoma: "Saeima patvirtina, kad latvių kalbos, vienintelės valstybinės, statusas yra Latvijos Konstitucijos pagrindas ir vienas svarbiausių Latvijos konstitucinės sistemos principų. Latvių kalba - vienintelė valstybinė kalba, neatsiejamai susijusi su Latvija, jos sukūrimu ir egzistavimu, ir Latvija - vienintelė vieta pasaulyje, kur gali egzistuoti ir vystytis latvių kultūra ir kalba."

Valdančioji koalicija prieš tai nusprendė nerengti specialios agitacijos kampanijos prieš rusų kalbos pripažinimą antra valstybine, bet ragino piliečius aktyviai dalyvauti referendume ir balsuoti prieš.

Lietuvos Seimo parlamentinės grupės "Už latvių ir lietuvių vienybę" nariai taip pat ragino lietuvių kilmės Latvijos piliečius būti aktyvius, solidarizuotis su latvių tauta ir pasisakyti prieš rusų kalbos statuso pakeitimą, nes ši iniciatyva "kėsinasi į Latvijos valstybės pagrindus, kelia pavojų latvių nacionalinei kultūrai ir siekia supriešinti jos piliečius".

Į pagalbą Latvijos valstybei atėjo ir į Rygą atvykę rusų disidentai. Rusijos demokratinės sąjungos steigėja Valerija Novodvorskaja ir Maskvos universiteto dėstytojas Konstantinas Borovojus pareiškė, jog Maskvai siekiant susigrąžinti įtaką ir kontrolę Baltijos šalyse bei kitose buvusiose sovietinėse respublikose šį referendumą inicijavo Rusijos specialiosios tarnybos. Šitaip Maskva mėgino destabilizuoti padėtį Latvijoje, kad po kurio laiko gyventojai pasiprašytų priimami į Nepriklausomų Valstybių Sandraugą (NVS). V.Novodvorskaja pareiškė turinti svarių priežasčių ir įrodymų taip teigti. Ji ragino etninius Latvijos rusus per referendumą balsuoti "prieš".

Toje pačioje spaudos konferencijoje dalyvavęs Rygos meras Nilas Ušakovas, vadovaujantis rusakalbių Santarvės centro partijai, išvadino V.Novodvorskają ir K.Borovojų "multiplikacinių filmų personažais".

Kad Konstitucijos pataisos įsigaliotų, už jas referendume turėjo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkėjų - 771 350 piliečių. Niekas neabejojo, kad tiek balsų už rusų kalbą nebus surinkta. Tačiau rusų kalba nugalėjo antrame pagal dydį Latvijos mieste Daugpilyje, kuriame gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai, taip pat rytiniame Rėzeknės miestelyje ir su Rusija besiribojančiame Zilupės rajone. Bendrai rusų kalbą parėmė 22,5 proc. balsavusiųjų.

"The Global Post", BNS, "Interfax", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"