TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Latvija apskaičiavo okupacijos žalą – 185 mlrd. eurų

2016 04 20 6:00
"Ne" Hitlerio ir Stalino režimams", "Mes sakome "ne" nacizmui ir komunizmui", - skelbia plakatai per legionierių eitynes, kasmet rengiamas Rygoje ir Maskvos kritikuojamas kaip fašistines. Reuters/Scanpix nuotrauka

Latvijoje įsteigta vyriausybinė komisija sovietų okupacijos žalai įvertinti apskaičiavo, kad ji siekia 185 mlrd. eurų. Kaip sakė komisijos atstovė spaudai Ruta Pazderė, vien Latvijos demografiniai nuostoliai ir žala aplinkai gali sudaryti po daugiau nei kelias dešimtis milijardų eurų.

Sunku tiksliai apskaičiuoti, koks galėjo būti Latvijos ekonomikos augimas, jei šalis nuo 1940 iki 1991 metų nebūtų buvusi Sovietų Sąjungos dalis. Komisija pasitelkė Suomijos, Danijos ir JAV ekonominius rodiklius nuo 1950 iki 1990 metų, kad galėtų apskaičiuoti potencialų šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą – koks jis būtų, jei Latvija niekada nebūtų buvusi įtraukta į SSRS.

Latvijos BVP siekė 124 mlrd. latų 2000 metų kainomis. Jei Latvija būtų likusi nepriklausoma ir vystytųsi tokiu pačiu tempu kaip Suomija, jos BVP būtų padidėjęs 123 mlrd. latų.

Latvijos teisingumo ministras Dzintaras Rasnačas pabrėžė, jog visos trys Baltijos šalys turi suderinti savo metodologijas skaičiuodamos sovietinės okupacijos patirtą žalą. Tai, kad Latvijoje buvo skirta pinigų šiam darbui, pasak D. Rasnačo, rodo, jog vyriausybė nestokoja politinės valios spręsti šį klausimą.

2005 metais įsteigtoje komisijoje dirba Latvijos generalinės prokuratūros, Latvijos karo muziejaus, Baltijos ir Šiaurės šalių tyrimų centro, Latvijos okupacijos muziejaus, Latvijos okupacijos tyrimo draugijos, Latvijos universiteto, taip pat Ekonomikos, Užsienio reikalų, Gynybos, Aplinkos apsaugos ir regionų plėtros ministerijų ekspertai. Dėl Latviją ištikusios ekonomikos krizės 2009-aisiais komisija buvo priversta nutraukti veiklą, nes nebegavo finansavimo, bet 2013-ųjų lapkritį Latvijos vyriausybės sprendimu darbą atnaujino.

Kažin ar daug yra manančiųjų, jog Rusija, ypač tokia, kokia ji yra dabar, puls apmokėti Latvijos pateiktą sąskaitą, tačiau, kaip sakė komisijos atstovė R. Pazderė, tikrieji okupacijos nuostoliai bent jau turi būti žinomi Latvijoje ir tarptautiniu mastu.

Maskva atmeta visas pretenzijas

Rusija turi visai kitą požiūrį į sovietinį laikotarpį Baltijos valstybėse. Maskva tvirtina, kad tuo metu į Latviją, taip pat ir Estiją bei Lietuvą, plaukė milžiniškos investicijos, buvo pastatyta gamyklų, namų, sukurta pramonė ir pan. Yra netgi teigiančių, kad Baltijos valstybės buvo Maskvos išlaikytinės. Tačiau Latvija tokiais Rusijos tvirtinimais labai abejoja, todėl sukūrė valstybinę komisiją padėčiai ištirti.

Nors ir anksčiau yra kalbėjusios apie kompensacijas, Baltijos valstybės konkrečių sumų niekada neminėjo. Pernai rudenį jos susitarė „moksliškai“ apskaičiuoti sovietų okupacijos nuostolius ir siekti kompensacijų iš Rusijos. Estijos teisingumo ministras Urmas Reinsalu tuomet sakė, kad šis reikalavimas yra teisiškai pagrįstas, nes Rusija pasiskelbė Sovietų Sąjungos įpėdine, kai ši 1991 metais subyrėjo. 2015 metų lapkričio 5 dieną Rygoje Estijos, Latvijos ir Lietuvos teisingumo ministrų pasirašytoje bendroje deklaracijoje Baltijos valstybės pareiškė, jog atėjo laikas apskaičiuoti patirtus demografinius, socialinius ir ekonominius nuostolius bei siekti kompensacijos.

Visas tokio pobūdžio Baltijos valstybių pretenzijas Rusija kategoriškai atmeta. Maskva ne tik neina į jokias kalbas apie kompensaciją, bet ir sovietų valdymo nevadina okupacija. Vladimiro Putino Rusija faktiškai neigia okupacijos faktą, nors jį pripažino pirmojo Rusijos prezidento Boriso Jelcino vyriausybė. Jei tenka minėti Baltijos valstybių okupaciją, Rusijos pareigūnai bei žiniasklaida prideda žodelį „vadinamoji“ arba rašo žodį kabutėse.

Rusijos prezidento patarėjas žmogaus teisių klausimais Michailas Fedotovas yra sakęs, kad Baltijos šalių reikalavimai sumokėti kompensaciją neturi jokio teisinio pagrindo, nes pati Rusija buvo totalitarinio režimo auka labiau nei kaltininkė. Tokį reikalavimą jis prilygino „tarsi buvę Aušvico kaliniai reikalautų kompensacijų iš buvusių Buchenvaldo kalinių“, turėdamas galvoje dvi nacių įsteigtas koncentracijos stovyklas.

Josifo Stalino vadovaujama Sovietų Sąjunga okupavo Baltijos šalis ir jėga įtraukė į SSRS sudėtį 1940 metais. Po trejų metų nacių okupacijos 1944-aisiais sovietai grįžo ir vėl jas užėmė – okupacija truko iki pat 1991 metų, kai visos trys Baltijos valstybės atkūrė savo nepriklausomybę. Per visą tą laikotarpį JAV niekada nepripažino Baltijos valstybių okupacijos.

Stalinizmas lygu nacizmui

Kaip tik šiomis dienomis Latvijoje pristatytos trys naujos knygos: „Latvijos pramonė prieš nepriklausomybės atkūrimą ir po jo“, „Kolonijinė sovietų imperijos politika ir Latvijos kolonizavimas 1940–1990 metais“ ir „Sovietų Sąjungos padaryta žala Baltijos valstybėms“.

Europos Parlamento narė Inesė Vaiderė šių leidinių pristatymo renginyje pabrėžė būtinybę suprasti istoriją ir tai, jog nacistinė Vokietija ir Sovietų Sąjunga buvo vienodai nusikalstamos. Pasak parlamentarės, žmonės dažnai nepakankamai kritiški sovietiniam laikotarpiui. I. Vaiderė priminė, jog visa sovietų žiniasklaidos skleista informacija buvo grindžiama melu.

Stalinizmo prilyginimas nacizmui labai erzina ne tik Rusiją, bet ir žydų organizacijas bei su komunistais susijusius Europos kairiuosius. Tiek nacistiniai, tiek sovietiniai simboliai Latvijoje uždrausti nuo 2013 metų, tačiau tebevyksta kasmetinis „Waffen-SS“ veteranų paradas. Maskva, žydų grupės ir Latvijos rusakalbiai, sudarantys daugiau kaip ketvirtadalį šalies gyventojų, jį kritikuoja kaip nacizmo šlovinimą, bet latviams Antrojo pasaulinio karo legionieriai yra kovotojai su sovietais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"