TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Latvija - naujas mokesčių rojus euro zonoje

2013 07 17 6:00
Latvija sukūrė tokias sąlygas, kurios nepaprastai traukia įvairiausios kilmės kapitalą iš buvusių sovietinių kraštų. Reuters/Scanpix nuotrauka

Interneto leidinys spiegel.de pristato naują mokesčių rojų euro zonoje - Latviją. Nors dabar šios šalies finansų sistema vertinama kaip sveika, tai gali greitai pasikeisti įsivedus eurą ir naują mokesčių įstatymą.

Nuo 2014 metų sausio Latvija taps naujausia euro zonos nare ir tuo pačiu metu joje įsigalios nauji mokesčių įstatymai, leisiantys šaliai konkuruoti su Airija, Kipru ir Malta. Drauge tai kelia ir susirūpinimą - naujausias Europos Sąjungos (ES) mokesčių rojus gali prisidėti prie Europos ekonomikos destabilizavimo.

Pelno mokestis Latvijoje yra tik 15 proc. - daug mažesnis nei 23,5 proc. ES vidurkis. Euro zonoje tik Airija ir Kipras turi mažesnį pelno mokestį - 12,5 procento. Tačiau abiejose tose šalyse bankų sistemos žlugo, abi turėjo prašyti pagalbos iš ES fondų.

"Skurdžių Liuksemburgas"

Holdingo kompanijos - firmos, kurioms priklauso kitų kompanijų akcijos - naudojasi lengvatomis Latvijoje. Nuo 2013 metų pradžios jų užsienio pelnas, uždirbtas per dividendus ir akcijų pardavimą, yra neapmokestinamas. Tokio pelno perkėlimas iš šalies taip pat neapmokestinamas. Nuo 2014 metų Latvijoje nebeliks valiutų konvertavimo išlaidų, mokesčių tvarka bus dar labiau supaprastinta. Užsieniečiams ne tik bus dar lengviau kaupti savo pinigus Latvijoje, bet ir ši šalis bus dar patogesnė su labai mažomis išlaidomis pervesti juos iš Europos į tokius mokesčių rojus kaip Kaimanų Salos. Iš tiesų tokių pervedimų apribojimai ir išlaidos Latvijoje bus dar mažesnės negu tokiose šalyse kaip Malta, Airija, Kipras ar Nyderlandai. Latvijos finansų ministras Andris Vilkas net pažadėjo, kad per porą trejetą metų Latvija taps mažiausių mokesčių šalimi. Nenuostabu, kad kai kurie analitikai jau ėmė vadinti Latviją "skurdžių Liuksemburgu".

Traukos centras

Formaliai Latvija patobulino savo įstatymus, susijusius su pinigų plovimu, bet juose dar liko kelios spragos, ne visais atvejais taisyklių griežtai paisoma. Rezultatas tas, kad ir toliau pasirodo abejotinos kilmės pinigų. 2012 metų balandį Jungtinių Tautų Saugumo Taryba nustatė, kad Latvijos "Parex" bankas (kuris pakeitė pavadinimą į "Reverta") padėjo Dramblio Kaulo Kranto?? kariškiams apeiti tarptautines sankcijas. Bankas atsisakė kaip nors komentuoti įtarimus. Šiemet birželį kitas Latvijos bankas nubaustas 191 tūkst. eurų bauda už pagalbą padedant plauti šimtus milijonų dolerių, pavogtų iš Rusijos valstybės iždo.

Latvijos finansų rinka pirmiausia traukia klientus iš Rusijos ir buvusių sovietinių valstybių. Daugelis privačių klientų ir įmonių iš šių šalių siekia laikyti savo pinigus saugius nuo kleptokratinio elito namuose. Kiti turi tamsesnių motyvų.

Latvijos ir Rusijos ryšiai visuomet buvo glaudūs. Kas antras Rygos gyventojas yra rusų kilmės, Rygą ir Maskvą jungia septyni skrydžiai per dieną. "Nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios Latvija nuolat tvirtino savo, kaip regioninio bankininkystės centro buvusioms sovietinėms teritorijoms, statusą, - sako Tatjana Lutinska, dirbanti teisės konsultavimo firmoje Rygoje. - Dėl mažesnių mokesčių ir euro susidomėjimas didėja dar labiau. Gauname šimtus paklausimų iš Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano ir Ukrainos. Daugelis nori pervesti savo pinigus iš Kipro į Latviją. Dabar mes esame geresnė vieta už Kiprą." Tikimasi, kad per trejus metus iš Kipro į Latviją atkeliaus bent 10 proc. kapitalo.

Stabilūs finansai

Kol kas nėra didelių būgštavimų dėl Latvijos finansinės sveikatos. Ji kur kas geresnė nei daugelio ES šalių, ES birželio ataskaitoje Latvijos finansų sistema įvertinta kaip stabili. Tačiau supaprastinus ir sumažinus mokesčius bei įsivedus eurą tai gali greitai pasikeisti. Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis skuba raminti tuo susirūpinusius. "Naujas mokesčių įstatymas priimtas siekiant sustiprinti konkurencingumą mūsų finansų rinkoje, bet jis nesukurs masinio kapitalo atėjimo. Įstatymas neprieštarauja euro zonos stabilumo kriterijams", - sakė jis.

Tačiau kai kurie analitikai akcentuoja, kad priimant naujas nares į euro zoną nepakanka jas vertinti tik pagal infliaciją ir viešuosius finansus. Taip, užuot kovojusi su jau esamais mokesčių rojais, euro zona prisijungia naujų. O tai kelia naujų pavojų ir taip ne geriausius laikus išgyvenančiam eurui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"