TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Latvija oficialiai pakviesta prisijungti prie euro zonos

2013 07 09 13:31
AFP/Scanpix nuotrauka

Latvija taps 18-ąja euro zonos šalimi taps nuo ateinančių metų sausio 1-osios, nurodoma galutiniame sprendime, kurį antradienį priėmė Europos Sąjungos (ES) finansų ministrai, susirinkę į Bendrijos ekonomikos ir finansų tarybos (ECONFIN) susitikimą Briuselyje.

Latvijos nacionalinė valiuta bus keičiama į eurus pagal Latvijos banko nustatytą dabartinį santykį, kuriuo latas yra susietas su vieningąja ES valiuta - 0,70284 lato už vieną eurą.

ES finansų ministrų balsavimas vainikavo diplomatines procedūras dėl Latvijos stojimo į euro zoną.

Europos Parlamentas liepos 3-ąją pritarė Latvijos siekiui įsivesti eurą, kai už šią iniciatyvą balsavo 85 proc. įstatymų leidėjų. Birželio 28 dieną ES šalių lyderiai vienbalsiai pritarė Latvijos stojimui į euro zoną.

Birželio 5-ąją Europos Komisija ir Europos centrinis bankas (ECB) paskelbė sanglaudos ataskaitas dėl Latvijos pasirengimo įsivesti eurą, kurių išvados buvo teigiamos.

Nuo 2014 metų sausio 1 dienos Latvijoje prasidės pareinamasis laikotarpis, kai šalyje už prekes ir paslaugas bus galima mokėti tiek latais, tiek eurais, tačiau grąža privalės būti išduodama eurais. Visi negrynieji pinigai sausio 1-ąją bus automatiškai perskaičiuoti eurais.

Grynuosius latus bus galima keisti į eurus šešis mėnesius nuo euro įvedimo dienos visuose komerciniuose bankuose, o Latvijos centriniame banke - neribotą laikotarpį.

Tris mėnesius prieš euro įvedimą ir šešis mėnesius po jo kainos privalės būti nurodomos abiem valiutomis.

Latvijos finansų ministras Andris Vilkas prieš ECOFIN susitikimą pažymėjo, jog jo šalies kelias į euro zoną buvo sunkus.

"Tai buvo daug sunkiau nei bet kuriai kitai šaliai. Estija, Slovakija ir Slovėnija į eurą ėjo kitokiu keliu, išvengdamos gilios krizės ir sunkių aiškinimų visuomenei, kaip mes elgėmės Latvijoje, atsižvelgdami į bendrąją padėtį euro zonoje", - aiškino A.Vilkas.

"Šiandien Briuselyje užbaigiame kelią, kurį pradėjome prieš dešimt metų. Visuomet išlaikėme tikslą integruotis į Europos branduolį, ir mums stigo galutinio elemento - euro", - pridūrė jis.

ES finansų ministrai nepalaikė minties, kad gali būti sudėtinga plėsti euro zoną tuo metu, kai šis blokas stengiasi suteikti pagalbą prasiskolinusioms savo narėms, tokioms kaip Graikija ir Portugalija.

Airijos finansų ministras Michaelas Noonanas (Maiklas Nunanas) sakė, kad Latvijos priėmimas į euro zoną, kaip ir Kroatijos įstojimas į ES, yra "absoliučiai nuostabus, kai atsitrauki nuo krizės kasdienių rūpesčių".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"