TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Latvija permąsto savo saugumo strategiją

2014 08 06 6:00
Latvija planuoja didinti išlaidas gynybai. Reuters/Scanpix nuotraukos

Rusijos agresija prieš Ukrainą pakeitė Latvijos supratimą apie didžiąją kaimynę. Augančią baimę jos atžvilgiu dar sustiprino intensyvesnė Rusijos karinės aviacijos veikla Baltijos regiono oro erdvėje. Padidėjęs Rusijos karinis aktyvumas buvo svarbus veiksnys, paskatinęs Latvijos vyriausybę prioritetą teikti šalies saugumui.

Igoris Vatolinas, Europos rusų judėjimo Latvijoje įkūrėjas, mano, jog per artimiausius kelerius metus Latvijoje pamatysime pirmuosius du vykstančio vadinamojo hibridinio karo etapus. Pirmasis etapas - tai koncentruotas „smegenų plovimas" į pagalbą pasitelkiant visuomenės informavimo priemones. Antrasis - panašus į tai, kas atsitiko Ukrainoje, kai grupės aktyvistų perėmė administracinius pastatus ir paskelbė nepriklausomas „liaudies respublikas“. Hibridinis karas yra gana naujas ir sudėtingas reiškinys: politiniams tikslams siekti mūšio lauke derinama konvencionali ginkluotė, netradiciniai kovos metodai, teroristiniai veiksmai ir nusikalstamas elgesys.

Stiprina gynybą

Anot Latvijos ministrės pirmininkės Laimdotos Straujumos, pernai Rusijos žvalgybos struktūros Latvijoje veikė labai aktyviai. Rusija taip pat vykdė informavimo kampanijas, bandančias diskredituoti Latviją. Vyriausybės vadovė išreiškė susirūpinimą, kad grėsmė iš Rusijos gali sustiprėti dėl parlamento rinkimų, vyksiančių šių metų spalio mėnesį, Latvijos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai 2015 metų pirmajį pusmetį, NATO karinių pajėgų buvimo šalyje, taip pat Rusijos ir Vakarų įtampos padidėjimo. Dėl šių veiksnių gali sustiprėti užsienio žvalgybos tarnybų veikla ir Rusijos informacinė kampanija, kuria siekiama susilpninti ir diskredituoti Latvijos poziciją tarptautinėse organizacijose.

NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas nurodė, kad Aljansas, susidūręs su Rusijos agresija Ukrainos atžvilgiu, ketina rengti naujus gynybos planus, ir paragino valstybes nares didinti savo išlaidas gynybai. Dėl Rusijos agresijos saugumo situacija Europoje pakito, todėl būtina stiprinti karines pratybas ir parengti naujus gynybos planus. „Skatinsiu NATO šalis didinti savo investicijas į gynybą. Per pastaruosius penkerius metus Rusija savo išlaidas gynybai padidino 50 proc., o NATO šalys savąsias sumažino vidutiniškai 20 procentų, – pažymėjo jis ir pridūrė: - Privalome pakeisti šią tendenciją.“

Vykdydama įsipareigojimus NATO Latvijos Saeima liepos pradžioje priėmė įstatymo projektą dėl nacionalinės gynybos finansavimo. Jame numatyta iki 2020 metų padidinti valstybės gynybos biudžetą iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Šių metų Latvijos gynybos biudžetas sudaro 0,91 proc. BVP. Pernai Latvija atsidūrė trejetuke NATO šalių, gynybai skiriančių mažiausią BVP dalį.

Rusų etninė mažuma švenčia Pergalės dieną Latvijoje.

Silpniausia Baltijos regione

Pasak I. Vatolino, tam tikra Latvijos visuomenės dalis tiki, kad Vladimiras Putinas „ateis“ į Latviją, ir jeigu kas nors panašaus įvyktų, Rusijos pajėgos veikiausiai būtų sutiktos su gėlėmis. Šalyje yra ir rusų, ir latvių, kurie nemėgsta ES, teigia, kad Bendrijos ekonomika griūva ir kad jie mieliau gyventų Rusijoje. Šiai šaliai itin dideles simpatijas jaučia Latgalos gyventojai.

Tačiau I. Vatolinas taip pat priduria, jog šiuo atveju Latvijos narystė NATO yra šioks toks saugiklis, neleisiantis užsienio pajėgoms taip lengvai patekti į Latviją, kaip tai atsitiko 1940 metais. Nuolatinis NATO pajėgų buvimas valstybėje turi stabilizuojantį poveikį, todėl artėjančiame NATO viršūnių susitikime rugsėjo mėnesį Latvija planuoja pritarti nuolatiniam Aljanso karinių pajėgų buvimui regione. Latvija yra silpniausia NATO narė Baltijos regione, nes V. Putino šalininkų čia itin daug. I. Vatolinas įsitikinęs, jog Rusijos prezidentas neturi pastovių vertybių, jam svarbiausia - išlikti valdžioje. Todėl, kaip buvęs KGB karininkas, jis atlieka specialias operacijas ir įvairiais būdais provokuoja NATO.

Stambiausias Rusijos tankų ir karinės technikos gamintojas „Uralvagonzavod" planuoja pradėti veiklą Jelgavoje ir čia gaminti traukinių vagonus. Įmonės atstovai teigia, jog jie pasirinko būtent Latviją dėl to, kad čia palankus investicinis klimatas, dirbs kvalifikuoti specialistai, be to, gyvena daug rusakalbių. Jelgava remia šį projektą, nes jis sukurs 300 naujų darbo vietų. Tačiau karo ekspertai sako, jog toks pasaulinio lygio karinės technikos gamintojas kaip „Uralvagonzavod" į savo veiklą įtraukia buvusius ir esamus specialiųjų tarnybų pareigūnus. Kad ir kaip būtų, šios įmonės pasirodymas Latvijos rinkoje tik didina pavojų šalies saugumui.

Siekia pažaboti propagandą

Iš Baltijos valstybių etninių rusų bendruomenė didžiausia Latvijoje. Čia jie sudaro apie ketvirtadalį valstybės gyventojų. Dėl to kyla nemažai problemų. Rusija dovanoja knygas Latvijos mokykloms ir taip, be abejo, prisideda prie rusų etninės mažumos nuomonės formavimo. "Rusijos Pasaulio fondas" Latvijoje jau yra įsteigęs du biurus ir planuoja atidaryti jų daugiau. Teigiamo Rusijos įvaizdžio kūrimas šalyje vėliau gali būti išnaudotas Rusijos geopolitiniams interesams patenkinti.

Latvijoje nėra ir latviams, ir rusams skirtos bendros informacinės erdvės - tai itin opi problema. Taigi rusus ir latvius jų gimtosiomis kalbomis pasiekia gana skirtinga informacija. Rusiškos televizijos kanalai, simpatizuojantys Kremliui, populiarūs tarp Latvijos rusakalbių. O Rusijai tai yra paranki priemonė daryti įtaką Latvijos visuomenės nuomonei. Tuo tarpu etniniai latviai gauna informaciją iš Latvijos ar Vakarų naujienų portalų. Vadinasi, dviejų bendruomenių nuomonės apie krizę Ukrainoje ir kitus pasaulio įvykius gali būti ganėtinai skirtingos.

Baiminantis, jog Kremlius daro įtaką etninei rusų mažumai, Latvijoje steigiamas NATO strateginės komunikacijos centras. Šis rūpinsis, kad būtų pateikta alternatyva Rusijos oficialiai skleidžiamai informacijai apie krizę Ukrainoje. Visos Baltijos šalys susirūpinusios, kad Rusija vykdo propagandos kampaniją ir taip siekia laimėti regiono rusų simpatijas.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"