TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Latvija - Rusijos pinigų rojus

2012 11 14 6:00
ABLV - didžiausias Latvijos vietinis bankas./AFP/Scanpix nuotrauka

Regis, Latvija šį titulą po truputį paveržia iš Kipro. Tai turi ir teigiamos įtakos Latvijos ekonomikai, bet drauge užtraukia ir rimtų pavojų.

Iš krizės apimto Kipro į Latviją plaukiantys neapmokestinamieji fondai sustiprino mažą Baltijos valstybę kaip lengvatinio apmokestinimo bankininkystės centrą, pirmiausia patraukiantį Rusiją ir kitas buvusias sovietines respublikas. Užsienio depozitai sudaro beveik 50 proc. visų banko depozitų - kaip niekada daug.

Labiausiai šioje srityje Latvija išlošia iš kaimynystės su Rusija. Latvija pritraukia tiek verslo, tiek turtingų asmenų, kurie laiko ją stabiliu Vakarų bankų pakaitalu, pinigus. Rusų kalbos mokėjimas - papildomas pranašumas.

Reguliuotojai labai atidžiai stebi raidą Latvijoje, nes šalis, planuojanti nuo 2014 metų įsivesti eurą, jau labai nukentėjo 2008 metais žlugus bankui "Parex", kuris užsiėmė tokia veikla. Be to, kai kurie Latvijos bankai įtariami pinigų plovimu.

Šaltiniai Europos Sąjungoje (ES) sako, kad po 2008-2010 metų krizės, kai Latvijos bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 25 proc., šalis pagerino bankų priežiūrą. Dabar fondus Latvija pritraukia būdama vartais į ES ir potencialiai į euro zoną.

Latvijai atsiskyrus nuo Sovietų Sąjungos ir 2004 metais įstojus į ES bei NATO, požiūrių skirtumai su Rusija paaštrėjo, ypač dėl istorijos traktavimo ir didelės Latvijos rusų mažumos, bet verslo ryšiai nenutrūko. Bankai stengiasi patenkinti turtingų rusų finansinius poreikius. "Yra ženklų, kad dalis verslo ir pinigų, dar neseniai laikytų Kipro bankuose, persikėlė į Latviją", - sakė Latvijos komercinių bankų asociacijos atstovė Baiba Melnacė. Duomenys rodo, kad per pastaruosius dvejus metus vietinių depozitų sumažėjo, o užsienio depozitų padaugėjo 25 proc. ir jie dabar siekia rekordinę 5,8 mlrd. latų (10,78 mlrd. dolerių) sumą.

Priešinga tendencija išryškėjo Kipre, kurį kamuoja tos pačios problemos kaip ir Graikiją ir kuris paprašė pagalbos. Ten verslo ir asmenų ne iš ES šalių depozitai per pastaruosius metus sumažėjo nuo 13 mlrd. iki 11 mlrd. eurų. Vis dėlto negalima tikrai teigti, kad visi šie pinigai persikėlė į Latviją.

Reikia matyti riziką

Kad ir kaip būtų, Latvija tapo labai patraukli užsienio klientams, kai 2009 metais priėmė įstatymą, leidžiantį 100 tūkst. latų sumą investavusiems asmenims gauti teisę gyventi Latvijoje. Ši priemonė buvo taikyta daugiausia klientams iš Rusijos, nes gavę teisę gyventi Latvijoje jie drauge įgyja ir teisę laisvai judėti po ES. Tačiau susidomėjimo sulaukta ir iš Kinijos bei Indijos investuotojų.

Depozitų didėjimas - gera naujiena bankams, kurie sako, kad tai padės ekonomikai, vis dar lipančiai iš giliausio nuosmukio. Tačiau bankų sektorius turi savų problemų. Kai kurie bankai vykdo veiklą, labai panašią į pinigų plovimą. Tokia veikla užsiėmusio "Parex" banko žlugimas buvo viena priežasčių, kodėl Latvija turėjo prašyti Tarptautinio valiutos fondo pagalbos, o mainais turėjo imtis drastiškų taupymo priemonių. Įtarimai pinigų plovimu vėl pasigirdo šį mėnesį, kai prokurorai pradėjo tyrimą, ar bankai tvarkė pinigus, nemokant mokesčių įgytus Rusijoje.

"Šis verslas rizikingas, - sako Kristapas Zakulis iš bankų sektorių reguliuojančios institucijos. - Pinigai gali iškeliauti pasirodžius pirmam nestabilumo ženklui, tai taip pat kenkia reputacijai, be to, gali pritraukti abejotiną kapitalą. Mūsų darbas garantuoti, kad pinigus iš užsienio administruojantys bankai pripažintų riziką."

2 mln. gyventojų turinčioje Latvijoje veikia 29 bankai (1993 metais buvo 61). Mažmeninėje rinkoje dominuoja skandinaviški bankai "Swedbank", SEB ir "Nordea", o užsieniečių pinigus daugiausia tvarko maži bankai. Savo filialus turi keli Rusijos bankai. Su užsieniečių kapitalu dirbančių mažųjų bankų asociacija teigia, kad šie bankai prisidėjo sukuriant 2-3 proc. BVP. Didžiausias vietos bankas, pagal dydį užimantis ketvirtą vietą po skandinaviškų bankų, yra ABLV. Jo vadovai mano, kad dėl krizės Pietų Europoje sektorius augs.

Įtarimai atidėlioja pagalbą

Pietų Europoje kol kas tikrai nematyti problemų galo. Kipras, paprašęs pagalbos iš nuolatinio euro zonos gelbėjimo fondo - Europos stabilumo mechanizmo - tikriausiai nebaigs derybų iki kitų metų. Pagalbos Kipras paprašė birželį ir tapo penktąja euro zonos nare, kurią reikia gelbėti. Tačiau derybos jau daug savaičių įstrigusios, nes Kipras nerodo jokių ženklų, kad imsis taupymo programos ir reformuos finansų sektorių. Kaltinimus, kad padeda turtingiems rusams plauti pinigus, vyriausybė neigia. Nesenas Vokietijos užsienio žvalgybos vidinis tyrimas atskleidė, kad Kipro bankai laiko 20,33 mlrd. Rusijos investuotojų eurų. Pasak Vokietijos agentūros, beveik visi šitie pinigai yra nelegaliai perkelti į užsienį vengiant mokesčių Rusijoje. Kipro masteliais tai - milžiniška suma, nes visas salos metinis BVP tesiekia 17 mlrd. eurų. Vos 900 tūkst. gyventojų turintis mažytis Kipras yra didžiausias tiesioginis investuotojas Rusijoje. Viskas veikia taip: susivilioję labai mažais mokesčiais turtingi rusai perveda savo pinigus į Kiprą, o paskui juos vėl investuoja Rusijoje per Kipre registruotas kompanijas.

Reuters, "Der Spiegel", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"