TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Latvija su euru - saugesnė

2014 01 03 6:00
Kasininkė tikrina euro banknotą Rygos prekybos centre - nuo sausio 1 dienos Latvija tapo 18-ąja euro zonos nare. Reuters/Scanpix nuotrauka

Praėjus lygiai dešimtmečiui, kai įstojo į Europos Sąjungą (ES) ir NATO, Latvija įsivedė eurą ir neabejotinai žengė dar vieną žingsnį tolyn iš kaimynės Rusijos šešėlio. 2 mln. gyventojų turinti Baltijos šalis tapo ketvirta pokomunistine valstybe (po Slovėnijos, Slovakijos ir Estijos), įsivedusia eurą. Latvija tikisi, kad jis suteiks stabilumo.

Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis iškrapštė iš piniginės paskutinius latus ir išsiėmė iš bankomato 10 eurų banknotą. Šią pirmą operaciją jis atliko per ceremoniją Naujųjų metų naktį, kai nuo vidurnakčio Latvijoje pradėjo cirkuliuoti bendri ES pinigai. V.Dombrovskis teigė, jog asmeniškai buvo pasirengęs euro įvedimui nuo sausio 1-osios, todėl jam nereikėjo pirmą dieną keisti pinigų, nes latų savo piniginėje jau nebeturėjo.

Premjero manymu, euras Latvijoje įvestas sėkmingai ir pagal planą. V.Dombrovskis buvo pagrindinė varomoji jėga, kad Latvija įsilietų į euro zoną. Tapęs premjeru per patį krizės įkarštį, 2009 metais, jis nepasidavė tarptautiniam spaudimui devalvuoti latą ir sugebėjo laikytis euro įvedimo šalyje nuo 2014 metų tvarkaraščio.

Verslas už, žmonės prieš

Kaip rodė apklausos, dauguma - 58 proc. - Latvijos gyventojų buvo prieš euro įvedimą (tam pritarė tik 20 proc. žmonių), o net 83 proc. bijojo, kad kils kainos, kaip nutiko gretimoje Estijoje prieš trejus metus, kai šalis įsivedė eurą. "Tai faktas", - apie neišvengiamą kainų didėjimą ir Latvijoje sakė 51 metų Andris Liepinis, parduotuvės sostinėje Rygoje savininkas.

Aludaris Aigaras Rungis nusiteikęs kitaip. Vyras verda alų sename Latvijos šiaurinio Valmieros miesto dvare ir mano, jog euras padės jo verslui: "Kai turėsime eurą ir būsiu tikras, kad pinigai nenuvertės, tada galėsiu kalbėtis su bankais ir planuoti savo verslą." Be to, euro įvedimą A.Rungis laiko paskutiniu galutinės Latvijos integracijos į Europą žingsniu, atsiplėšimu nuo Rusijos, kuri buvo okupavusi Latviją didžiąją XX amžiaus dalį. "Euras padės mums jaustis ekonomiškai saugesniems nuo Rusijos", - įsitikinęs Valmieros aludaris.

Jam pritaria dauguma Latvijos verslo atstovų. Jų manymu, skolinimosi išlaidos sumažės, o užsienio investicijos padidės. Verslas daug entuziastingiau sutiko eurą nei paprasti gyventojai. "Kol turime savo pinigus, esame nepriklausomi, - kalbėjo pagyvenusi moteris Valkos mieste prie Estijos sienos. - Kai juos prarasime, neteksime ir savo autonomijos." Valdžia ramino žmones, kad ir Estijoje buvo tokios pat nuotaikos, bet dabar euras ten plačiai palaikomas.

Nueitas sunkus kelias

Latvija, įgyvendindama griežtas sąlygas dėl narystės euro zonoje, nuėjo įspūdingą kelią, ir padarė tai nepavydėtinomis sąlygomis - grąžindama milijardinę tarptautinę skolą. Kita vertus, ta sunkia našta užgulusi 7,5 mlrd. eurų finansinė parama išgelbėjo šalį nuo bankroto, prie kurio slenksčio ji buvo atsidūrusi per 2008-2009 metų pasaulinę ekonominę krizę.

Pagal 1992 metų Mastrichto sutartį, kuri padėjo pamatus bendriems ES pinigams, valstybės gali įsivesti eurą tik tuo atveju, jei atitinka nustatytus infliacijos, viešųjų finansų (biudžeto deficito ir skolos) bei valiutos kurso stabilumo kriterijus. Tačiau tokios euro zonos narės kaip Airija, Portugalija, Graikija ir Kipras gerokai viršijo Mastrichto sutarties nustatytą skolos ribą ir buvo priverstos kreiptis tarptautinės finansinės pagalbos.

Visos dešimt 2004 metais į ES įstojusių šalių, tarp jų ir Lietuva, privalo įsivesti eurą, kai atitiks kriterijus, tad bet kokios kalbos apie referendumą šiuo klausimu yra neadekvačios - Lietuva, kaip ir kitos naujosios ES narės, įsipareigojusi turėti eurą.

1991 metais nepriklausomybę atkūrusi Latvija susidūrė su nevaldoma infliacija. Ji tapo didžiausia kliūtimi šaliai siekiant narystės euro zonoje, prie kurios prisijungti Latvija tikėjosi dar 2008-aisiais, tačiau turėjo palaidoti šias viltis. Tų metų rugsėjį, kai valstybė jau buvo pajutusi skaudžius pasaulinės finansų krizės padarinius, vidutinė metinė infliacija Latvijoje pasiekė 15,8 procento. 2013-ųjų balandį ji nukrito iki 1,3 proc. ir buvo gerokai mažesnė nei kintantis Mastrichto infliacijos kriterijus, tuo metu sudaręs 2,7 procento. Latvijai buvo uždegta žalia šviesa įsivesti eurą. Paskui šalyje prasidėjo defliacijos laikotarpis, metinės vartojimo kainos nukrito 0,4 procento. Dabar prognozuojama metinė infliacija - 2,3 procento.

Valstybės kandidatės, kaip ir euro zonos narės, turi kontroliuoti biudžeto deficitą – jis negali viršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Latvija susidorojo su šia užduotimi, nors per 2008-2009 metų krizę patyrė didžiausią pasaulyje recesiją – jos ūkis per dvejus metus susitraukė beveik 25 procentais. Šalis sugebėjo grąžinti TVF ir ES paskolą neviršydama nustatytos deficito ribos. Tai ji padarė daugiau nei trečdaliu sumažinusi valstybinio sektoriaus darbuotojų algas, apkarpiusi pašalpas ir atleidusi šimtus dirbančių žmonių. Dėl šių priemonių Latvijos biudžeto deficitas 2012 metais siekė vos 1,3 proc., o dar 2009-aisiais - 9,8 procento. Prognozuojamas 2014 metų biudžeto deficitas – 0,9 procento.

Nacionalinė skola, kaip numatoma Mastrichto sutartyje, neturi viršyti 60 proc. BVP. Buvo neabejojama, kad Latvija atitiks šį reikalavimą. Skolą, kuri 2010-aisiais sudarė 44,7 proc. BVP, Ryga iki 2012 metų pabaigos sumažino iki 40,7 procento. Prognozuojama nacionalinė skola šiais metais - 42 proc. BVP.

Būtent taupymas, kurio imtasi vadovaujant V.Dombrovskiui, įskaitant atleidimus iš darbo, algų mažinimą ir pensijų apkarpymą beveik trečdaliu, leido Latvijai pasiekti vienus geriausių ES ūkio augimo rodiklių. Pernai Latvijos BVP augo 5 proc. - sparčiausiai visoje ES, šiemet prognozuojamas 4 proc. ūkio augimas.

Visuomenės tebejaučiamas kartėlis dėl griežto taupymo politikos veikiausiai yra ta priežastis, kodėl tiek mažai latvių pritaria euro įvedimui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"