TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Latvija uždaro pinigų „skalbyklą“

2016 06 20 6:00
"Rietumu" banko būstinė Rygoje - prancūzai vykdo tyrimą prieš šį banką dėl dalyvavimo mokesčių vengimo schemose. illoft.com nuotrauka

Forbes.ru rašo, kad ilgą laiką Latvijos bankai buvo placdarmas išvesti pinigus iš buvusios SSRS šalių. Dabar jie priversti mokėti rekordines baudas, o jų aukščiausi vadybininkai rizikuoja tapti baudžiamųjų bylų figūrantais – Latvijoje vyksta bankinės sistemos valymas.

Finansų rinkų ir kapitalo komisijos (FRKK), prižiūrinčios Latvijos bankų sektorių, teigimu, 14 iš 19 vietos bankų dirba su klientais ir verslininkais iš Rusijos ir Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS). Latvijos bankai išgyveno kelis labai aktyvius laikotarpius, kai klientų iš Rusijos skaičius didėjo. Pirmasis buvo susijęs su galimybe gauti teisę gyventi Latvijoje mainais į investicijas: depozitą banke, šalyje įgytą nekilnojamąjį turtą. Tokį įstatymą Latvija priėmė 2010 metais. Antroji banga buvo susijusi su bankų krize Kipre 2013 metais. Kilus problemoms su Kipro bankais, rusai ėmė pervedinėti pinigus į Latviją. Komisijos duomenimis, ne Latvijos rezidentų indėliai Latvijos bankuose sudarė 53,4 procentus.

Savo ruožtu bankai prisitaikė prie klientų iš Rusijos, įvedė aptarnavimą rusų kalba. Šie ėmė naudotis Baltijos šalių bankais lengvatinio apmokestinimo bendrovėms aptarnauti. Su Latvija, „Forbes“ duomenimis, susijusi 2941 lengvatinio apmokestinimo bendrovė iš vadinamojo Panamos archyvo „Mossack Fonseca“, su Estija – 881, su Lietuva – 33.

Meilė klientams iš Rusijos baigėsi

Tačiau ilga Latvijos bankų ir klientų iš Rusijos draugystė baigėsi. Keli Rusijos verslininkai atskleidė „Forbes“, jog susidūrė su masišku Latvijos bankų atsisakymu atidaryti ir aptarnauti sąskaitas.

Dabar bankai atsisako dirbti su kai kuriais klientais, reikalauja palaikyti minimalų likutį kompanijų iš lengvatinio apmokestinimo jurisdikcijų sąskaitose, riboja dolerių pervedimą į lengvatinio apmokestinimo bendroves. Užsieniečiams atidaryti sąskaitas Latvijos bankuose tapo sudėtingiau. Beveik neįmanoma to padaryti nuotoliniu būdu, sugriežtinta naudos gavėjų patikra. Klientai iš buvusios SSRS Latvijos bankininkams tapo rizikos zona.

Pasak specialistų, Latvijoje vyksta kova su bet kokios kilmės rusiškais pinigais. Kaip anksčiau Latvija pakėlė kartelę įsigyjamam turtui mainais į teisę gyventi Latvijoje, taip dabar kelia ją bankų sistemai.

Nuo sausio 1 dienos pagal automatišką apsikeitimą mokestine informacija (AEOI) Latvijos bankai įpareigoti analizuoti klientų sąskaitas ir teikti ataskaitas Latvijos valstybinių pajamų tarnybai, ši dalinasi duomenimis su kitų šalių mokesčių tarnyboms. Nuo kitų metų sausio 1 dienos bus teikiamos ataskaitos apie visas sąskaitas nuo 1 mln. dolerių. Apie AEOI taisykles Latvijos bankai aktyviai informuoja savo klientus nuo pavasario.

Dauguma Latvijos bankų reikalauja, kad klientai arba pateiktų įrodymus apie sumokėtus mokesčius šalyje, kurioje jie yra mokesčių mokėtojai, ir užpildytų anketą, kurioje būtina paaiškinti pinigų kilmę, arba uždarytų sąskaitas.

„Forbes“ apklausti Baltijos šalių bankininkai tvirtina tiesiogiai neįvedę draudimo rusams atsidaryti sąskaitas. Latvijoje nėra įstatymo, draudžiančio dirbti su lengvatinio apmokestinimo bendrovėmis, bankų atsisakymai labiau susiję su tuo, jog bankininkams įtarimų kelia pinigų kilmė ir operacijų esmė.

Bankas „Citadele“ pranešė, jog „netoleruoja jokios rizikos savo reputacijai“, o tai neišvengiamai lemia tam tikrą skaičių atsisakymų bendradarbiauti. Bankas tikina, jog Rusijos piliečių atidarytų sąskaitų nepalyginamai daugiau nei atmestų prašymų. FRKK nurodo, kad išaugę reikalavimai klientams galėjo padidinti atsisakymų atidaryti sąskaitą skaičių.

Tad kas dabar lieka daryti Latvijos bankų klientams iš Rusijos? Specialistai sako, kad jie gali pakeisti savo lengvatinio apmokestinimo kompanijų jurisdikciją, kad ji tenkintų bankų reikalavimus, pavyzdžiui, į anglų, škotų ar Honkongo.

Kai kurių žinovų teigimu, dėl sugriežtintų taisyklių visoje Europoje verslininkai perkels savo lėšas į mažiau nuo Europos reguliavimo priklausomas jurisdikcijas. Kur nueis šie pinigai? Daugelis rekomenduoja pervesti juos į Kipro, Dubajaus, JAV, Singapūro ir Monako bankus.

Plovimo rojus

Kodėl bankininkai Baltijos šalyse tapo tokie atsargūs? Akcentavę nerezidentų aptarnavimą, daugelis jų padidino pajamas iš tranzitinio verslo, bet nenori veltis į skandalus, susijusius su abejotinomis operacijomis.

Forbes.ru rašo, kad Baltijos šalių bankininkai nepriklausė Europos bankų sektoriaus elitui ir dažnai buvo įsivėlę į abejotinas schemas. Latvijoje gana daug kredito įstaigų tokiai mažai ekonomikai – akivaizdu, jog dalis šalies bankų sektoriaus susijusi su nerezidentų aptarnavimu ir veikia kaip „tranzito“ bankai. Kai kurie Vakarų bankai atsisako dirbti su Rygos bankininkais.

Iki šiol FRKK skatino bankų verslo augimą ir rimtai nebaudė už plovimo schemas. Pavyzdžiui, į operacijas, susijusias su „Hermitage Capital“ juristo Sergejaus Magnitskio byla, buvo įsivėlę 6 Latvijos bankai, per jų sąskaitas perėjo 63 mln. iš 230 mln. dolerių iš Rusijos biudžeto 2007 metais pavogtų pinigų. Vienas šių bankų (neminimas) buvo nubaustas viso labo 140 tūkst. eurų bauda. Latvijos TV3 televizijos kanalas pranešė, kad lėšos keliavo per „Baltic international Bank“ (BIB), „Trasta kommercbanka“, „Rietumu Banka“, „Aizkraukles Banka“ (dabar ABLV Bank), „Baltic Trust“ ir „Privatbank“.

Nemalonus dalykas Baltijos šalių bankams pernai buvo žinia, kad jie įsivėlę ir į Moldovos schemą. Po šių naujienų į Latviją pasipylė kitų šalių teisėsaugos organų užklausos. 2014 metais per tris Moldovos bankus buvo pavogta milijardas dolerių. Moldovos vyriausybės pasamdyta agentūra „Kroll“ išsiaiškino: pinigai buvo pervedami į lengvatinio apmokestinimo kompanijų sąskaitas, atidarytas Latvijos bankuose „Aizkraukles banka“, „Latvijas Pasta banka“ ir „Privatbank“. Dar vienas vietos bankas „Trasta kommercbanka“ dalyvavo schemoje, pagal kurią per ketverius metus iš Rusijos buvo išvesta iki 46 mlrd. dolerių. Pernai dėl įtarimų suorganizavus šią schemą Maskvoje buvo sulaikytas šešėlinis bankininkas Aleksandras Grigorjevas.

Vyksta valymas

2015 metų spalį Latvijai įstojus į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją buvo paskelbta ataskaita, kurioje kritikos sulaukė šalies bankų priežiūros sistema. JAV finansų ministro pavaduotojas kovai su finansiniais nusikaltimais Danielis Glaseris priekaištavo Latvijai: „ Nors šalis maža, per jūsų finansų sistemą praeina 1 proc. visų operacijų doleriais pasaulyje. Tai šimtai ir šimtai milijonų. Turite kontroliuoti šį srautą“. Rizikingos operacijos doleriais ir lėmė permainas Baltijos valstybių bankuose.

Pavojus neišgalvotas. 2005 metais JAV vertybinių popierių komisija pinigų plovimu apkaltino du Latvijos bankus VEF ir „Multibanka“ bei pritaikė jiems sankcijas. Galiausiai VEF prarado licenciją, o „Multibanka“ 2006 metais nupirko Borisas ir Arkadijus Rotenbergai, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimi žmonės, neteisėtai lobstantys valstybės sąskaita. Sankcijos buvo panaikintos tik uždarius 5 tūkst. abejotinų sąskaitų.

Atėjo eilė pertvarkyti ir KRFK. Sausio pabaigoje Latvijos Seimas atstatydino komisijos vadovą, jį pakeitęs Peteris Putininis vasarį pareiškė, kad Latvijos bankų auditą atliks trys amerikiečių kompanijos. Konsultantai dirba Rygoje, vietos bankuose tikrinami serveriai ir susirašinėjimas. Tyrimą vykdo policija, o specialistai amerikiečiai jai talkina.

Baltijos valstybių bankų valymas tęsiasi. Griežčiausių priemonių ėmėsi Europos centrinis bankas – kovą jis atėmė licenciją iš „Trasta kommercbanka“, jo savininkai buvo Igoris Buimisteris ir Ivanas Fursinas. 3 mln. eurų baudą gavo antras didžiausias Latvijos bankas „Aizkraukles banka“, 1,1 mln. eurų bauda nubaustas BIB, priklausantis Boriso Berezovskio partneriui Valerijui Belokoniui (šis bankas buvo didžiausias B. Berezovskio kreditorius). Bankas teigia, kad neteisėtų sandorių jame neatskleista, o bauda skirta už nepakankamą klientų patikrą. Gegužę BIB buvo atliktos kratos ir sulaikyta viena banko direktorių Jevgenija Litovčenko. Kaltinimai jai nebuvo pateikti ir po kelių dienų ji buvo paleista.

Maždaug tuo pačiu metu pasirodė informacija, kad Prancūzijoje pinigų plovimu kaltinamas bankas „Rietumu“ ir jo prezidentas Aleksandras Pankovas. Tyrimas susijęs su lengvatinio apmokestinimo bendrovėmis. Prancūzų tyrėjai pareikalavo iš banko 20 mln. eurų užstato. Byla dar nepasiekė teismo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"