TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Latvija žada įsivesti eurą 2014 metais

2012 09 21 6:30
V.Dombrovskis jaučiasi tvirtai: po skausmingų ir žaibiškų reformų jo šalies ekonomika auga sparčiausiai ES. /AFP/Scanpix nuotrauka 

Nepaisydama krizės euro zonoje Latvija tikisi prie jos prisidėti jau 2014 metais. Kitos Rytų Europos šalys, puoselėjančios panašias ambicijas, atidžiai stebi. 

Visos kalbos dabar sukasi tik apie nuosmukį euro zonoje. Bendrų pinigų dienos Graikijoje gali būti suskaičiuotos. Tas pats laukia ir Portugalijos. Jau užsimenama apie mažesnę bendros valiutos zoną, kuri liks pasibaigus krizei.

Tačiau Latvija, kad ir kaip keista, jei tik neišsuks iš užsibrėžto kelio, jau po 18 mėnesių išplės euro zoną iki 18 narių. Per penkerius metus pakilimą, žlugimą išgyvenusi ir dabar vėl auganti valstybė beldžiasi į duris Briuselyje, Frankfurte ir prašo įleisti. "Nemanome, jog tai skęstantis laivas. Mes vis dar matome daugiau teigiamų aspektų negu neigiamų", - pareiškė šiuo klausimu Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis, duodamas interviu britų dienraščiui "The Guardian". Kitų metų pradžioje jo vyriausybė prašys Europos centrinio banko ir Europos Komisijos įvertinti, ar Latvija pasirengusi įsivesti bendrus pinigus, o 2014 metų pradžioje prisidės prie savo kaimynės Estijos, jau turinčios eurą.

Šiuo siekiu V.Dombrovskis braukia prieš plauką - visos kitos prie euro zonos slenksčio mindžikuojančios Rytų Europos valstybės dabar neskuba, laukia, kas bus toliau. Latvijos premjeras griauna taisykles, kurios krizės akivaizdoje apėmė Europos politiką. Visose šalyse vyriausybės susidūrė su didžiuliu pasipriešinimu, kad būtų karpomos išlaidos. V.Dombrovskis užkorė savo kraštui bene skausmingiausias taupymo priemones ir gavo atlygį - buvo dar kartą išrinktas. Kol Graikija inkštė, kad kreditoriai duotų daugiau laiko fiskalinėms reformoms įvykdyti, V.Dombrovskis tarsi tikras čempionas tai padarė greitai ir negailestingai - it chirurginę operaciją.

"Svarbiausia pamoka yra permainų greitis, - sakė jis. - Būdamas tokioje padėtyje, kai rinkos tavimi nepasitiki, privalai greitai atgauti pasitikėjimą. Nesant finansiniam stabilumui bankai neskolina, kompanijos nerimauja, neinvestuoja ir recesija didėja."

Apie Atėnų mėginimą atitolinti reformų terminus, suderėtus už Europos Sąjungos (ES) pagalbą, V.Dombrovskis kalbėjo taip: "Prašyti dvejų metų atidėjimo - tai tas pats, kas prašyti dar dvejų metų recesijos. Reformų atitolinimas nieko neduoda."

Latvija, nors ir neturėdama euro, pirmoji iš ES valstybių 2008-2009 metais paprašė ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pagalbos - 7,5 mlrd. eurų. Šalyje, kaip ir Ispanijoje bei Airijoje, pagrindinė bankroto priežastis buvo didžiausio pasaulyje nekilnojamojo turto burbulo sprogimas. Švedijos bankai, dominuojantys visose trijose Baltijos valstybėse, į visas puses barstė pigius kreditus it konfeti. Padariniai buvo žiaurūs, kaip ir visur kitur Europoje. Latvijos bendrasis vidaus produktas susitraukė 25 proc., nedarbas padidėjo iki 22 proc., algos sumažėjo beveik 20 proc., nekilnojamojo turto kainos krito 70 proc., skurdo lygis šovė į padanges, į užsienį išvyko 10 proc. gyventojų. "Regis, mūsų strategija veikia, - duodamas interviu drąsiai pareiškė V.Dombrovskis. - Dabar esame sparčiausiai auganti ekonomika visoje ES."

Iš tiesų buvusi viena skurdžiausių ES narių pernai ūgtelėjo 5,5 proc. ir beveik 7 proc. per pirmąjį šių metų ketvirtį. "Latvija nusprendė sukąsti dantis. Užuot tęsusi skausmingą būvį daugelį metų, nutarė imtis veiksmų iš esmės ir greitai, - birželį Rygoje gyrė Latviją TVF vadovė Christine Lagarde. - Laimėjimai neįtikimai įspūdingi." Ironiška, kad bendrų pinigų taisyklių dažnai paiso jų dar neįsivedusios šalys, o ne tos, kurios jau turi eurą ir dabar galynėjasi su skolų krize. Valstybės skolos ir biudžeto deficito kriterijus Latvija atitinka daug geriau negu Prancūzija, Olandija, Ispanija ar Italija, ką jau kalbėti apie tas šalis, kurias prireikė gelbėti.

V.Dombrovskis atidžiai stebi tendencijas Estijoje, kurios ekonomika taip pat sparčiai auga, ir tai, ką jis mato, anot premjero, padrąsina: "Estai sako, kad euras pritraukė tiesioginių investicijų. Įstojus į euro zoną sumažėja sandorių sąnaudos, atsiranda kainų skaidrumas. Yra daug praktinės naudos."

2005-aisiais Latvijos nacionalinė valiuta latas buvo susietas su euru. 2008-2009 metų krizės įkarštyje šalis patyrė didžiulį tarptautinį spaudimą devalvuoti savo pinigus, kad išbristų iš žiauraus nuosmukio ir paskatintų konkurencingumą. V.Dombrovskis užsispyrė ir nepakluso, užuot tai daręs, ėmėsi "vidinės devalvacijos" - mažino atlyginimus ir stengėsi įgyvendinti tai, ką vadino 17 proc. fiskalinio sureguliavimo programa.

V.Dombrovskis įsitikinęs, kad Latvija gali įsivesti eurą: "Kas nutinka eurui, nutiks ir mums. Todėl geriau būti viduje ir dalyvauti. O dabar mes importuojame politiką nesėdėdami prie stalo."

Vis dėlto greitas ir staigus Latvijos posūkis, kurį po 2010-ųjų lėmė išaugęs eksportas ir 10 proc. padidėjusi gamybos apimtis, Briuseliui ir Frankfurtui kelia abejonių. Čia girdėti galingų skeptiškų balsų, kad Latvijos atsigavimas gali būti trumpalaikis, todėl šalis dar turėtų palaukti euro.

V.Dombrovskis ramus: "Galutinį sprendimą priimsime kitų metų pradžioje. Jei per ateinantį pusmetį nieko blogo nenutiks, prašymą mes teiksime. Ir tikimės, kad iki 2014-ųjų krizė baigsis."

"The Guardian", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"