TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Latvijai vadovaus gynybos ministras

2015 06 04 6:00
Išrinktasis prezidentas Raimondas Vėjonis  akcentavo savo patyrimą nacionalinio saugumo srityje.  AFP/Scanpix nuotrauka

Latvijos parlamentas vakar slaptu balsavimu rinko naują šalies prezidentą, kuris šiame poste pakeis centristą Andrį Bėrzinį. Po visą dieną trukusių rinkimų paaiškėjo, kad naujasis kaimynų valstybės vadovas bus gynybos ministras Raimondas Vėjonis, kurio kandidatūrą iškėlė valdančioji centro dešinioji Žaliųjų ir valstiečių sąjunga.

Į valstybės prezidento postą taip pat pretendavo valdančiojo konservatyvaus Nacionalinio aljanso iškeltas Europos Teisingumo Teismo teisėjas Egilas Levitas, opozicinio Latvijos regionų susivienijimo atstovas Martinis Bondaras ir parlamentaras Sergejus Dolgopolovas iš opozicinės prorusiškos kairiosios partijos „Santarvės centro“. A. Bėrzinis, prezidentu tapęs 2011-aisiais, nesiekė būti perrinktas antrai ketverių metų kadencijai.

Kad būtų išrinktas naujas prezidentas, vienas kandidatų turėjo užsitikrinti 100 narių parlamente 51 proc. balsų. Seime šiuo metu yra 99 deputatai, nes vieno parlamentaro įgaliojimai sustabdyti, kol vyksta tyrimas dėl galimų finansinių pažeidimų.

Latvijos prezidentas yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, skiria premjerą ir turi teisę teikti parlamentui įstatymų projektus bei grąžinti juos pakartotiniam svarstymui.

Rinkėjai neturi balso

Latvijoje nuolat girdimi raginimai reformuoti sunkiai prognozuojamų netiesioginių rinkimų, per kuriuos prezidentas Seime renkamas slaptu balsavimu, sistemą ir leisti piliečiams patiems rinkti savo valstybės vadovą, tačiau kol kas jie bevaisiai. „Tai, kas vyksta parlamente rinkimų dieną, labai panašu į juodąją dėžę“, - sakė Latvijos universiteto politologas Ivaras Ijabas. Kadangi rinkėjai neturi balso, jie tik stebi prezidento rinkimus "kaip futbolo rungtynes“.

Naujausia apklausa rodo, kad didžioji dauguma latvių - 70 proc. - mano, jog valstybės vadovą turėtų rinkti rinkėjai, o ne įstatymų leidėjai. 43 proc. respondentų nurodė, kad visiškai sutinka su nuomone, jog prezidentas turėtų būti renkamas tiesiogiai, o 27 proc. linkę tam pritarti. 11 proc. linkę nesutikti su nuomone, jog prezidentas turėtų būti renkamas tiesioginiuose rinkimuose, o 6 proc. respondentų nurodė, jog visiškai tam nepritaria. 13 proc. tyrimo dalyvių nurodė neturintys konkrečios nuomonės šiuo klausimu.

„Jei turėčiau balsą, atiduočiau jį už M. Bondarą. Jis kurtų teigiamą Latvijos įvaizdį ir turi ryšių su Jungtinėmis Valstijomis, kurios yra svarbios“, - sakė rinkėja Ilzė Alksnė, turėdama galvoje, kad M. Bondaras Harvardo universitete yra įgijęs viešojo administravimo magistro laipsnį.

Etninis rusas Sergejus Borisovas sakė, jog nebalsuotų už S. Dolgopolovą. „Gyvenu netoli Rusijos sienos. Saugumas yra svarbiausias dalykas, todėl man labiau patiktų R. Vėjonis ar net E. Levitas“, - sakė jis.

Kandidatų prioritetai

Rinkimų favoritu laikytas R. Vėjonis, kuriam birželio 15 dieną sukaks 49 metai ir kurį rėmė taip pat ir didžiausia valdančiosios koalicijos narė - centro dešinioji „Vienybė“, akcentuoja savo profesinį patyrimą nacionalinio saugumo srityje. Latvija, 1991 metais ištrūkusi iš sovietų imperijos gniaužtų, sustiprino dėmesį nacionaliniam saugumui, kai Rusija pernai aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį.

59 metų E. Levito prioritetai yra "teisinės sistemos reforma, saugumo ir socialiniai klausimai“. Pasak jo, prezidento pareigos nėra galios pozicija, tai intelektinis darbas. Latvija yra parlamentinė respublika, todėl esamų prezidento galių, jo nuomone, iš esmės pakanka. Kalbėdamas apie svarbiausius Latvijos užsienio politikos prioritetus ateinantiems ketveriems metams, jis sakė, jog siektų pasinaudoti visomis politinėmis ir ekonominėmis galimybėmis, kurios atsiveria Latvijai, jai būnant Europos Sąjungos nare. Jis žadėjo siekti gerų santykių su visomis kaimynų valstybėmis ir stengtis prisidėti prie tarptautinės teisės viršenybės bei pagrindinių žmogaus teisių užtikrinimo visame pasaulyje. „Savo galia negalime pakeisti pasaulio, tačiau galime daryti jam įtaką savo minties jėga“, - kalbėjo E. Levitas.

43 metų krepšinio žvaigždė ir bankininkas M. Bondaras akcentavo, jog būsimo Latvijos prezidento svarbiausias uždavinys garantuoti, kad šalies ginkluotosios pajėgos būtų pasirengusios atremti visus galimus iššūkius. Labai svarbu užtikrinti Latvijos saugumo ir teisėsaugos tarnybų pasirengimą bendradarbiauti aukštu lygiu kovojant su šiuolaikinėmis grėsmėmis. Taip pat svarbu, kad politiniai lyderiai būtų pasirengę priimti sprendimus ir ryžtingai veikti. „Taikos metu prezidentas atstovauja valstybei tarptautinėje arenoje, todėl eidamas prezidento pareigas pasitelkčiau savo statusą, patirtį ir ryšius siekdamas užtikrinti glaudesnį bendradarbiavimą su partneriais ir Latvijos interesų apsaugą pasinaudojant galimybėmis, kurias atveria Latvijos narystė NATO ir Europos Sąjungoje“, - sakė M. Bondaras.

Seimo veteranas 73 metų Sergejus Dolgopolovas priklauso didelės Latvijos rusakalbių bendruomenės remiamam opoziciniam kairiųjų „Santarvės centrui“. Ši partija užėmė pirmą vietą pernai spalį vykusiuose rinkimuose, bet kitos politinės partijos atsisakė su ja bendradarbiauti dėl prorusiškos pozicijos. S. Dolgopolovas pabrėžia, kad Latvijai reikia palaikyti reguliarius kontaktus su Rusija, pragmatišką Latvijos ir Rusijos dialogą įvairiais lygiais. Jis pasisakė už tai, kad būtų atnaujintas abiejų šalių istorikų darbas ir tokie projektai, kaip bendras istorijos vadovėlių rengimas.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"