TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Latvijoje ir taip daug imigrantų nuo sovietinių laikų

2015 05 21 9:00
Latvijos sostinė Ryga. Reuters/Scanpix nuotrauka

Kol nėra bendros oficialios pozicijos dėl pabėgėlių iš Afrikos, Latvijos politikai svarsto apie savo valstybės dalyvavimo šiame europietiškame projekte galimybes. Jie teigia, kad šalyje labai daug imigrantų, atvykusių dar sovietmečiu.

Gegužės pabaigoje Europos Komisija (EK) ketina supažindinti su siūlymais priimti pabėgėlius iš trečiųjų šalių. Kaip ir kitos Europos Sąjungos (ES) valstybės, Latvija turės dalyvauti šiame procese, rašo BBC naujienų portalas. Šalies visuomenė dėl to nėra patenkinta. Socialiniuose tinkluose ir naujienų portaluose svarstoma apie išlaidas pabėgėliams. Esą geriau pasirūpinti vietos žmonėmis. Mat pašalpa vaikui Latvijoje nesiekia 12 eurų, o pašalpa pabėgėlio vaikui - 76 eurai. Vidutinė pensija šalyje - 250 eurų, o pašalpa pabėgėliui - 256 eurai per mėnesį. Dešiniųjų partijų atstovai jau siūlo mažinti paramą atvažiuojantiesiems, o jų srautus kreipti į trečiąsias šalis.

Pasiruošę priimti, bet...

Pabėgėlių klausimas Latvijoje gali pasidaryti dar aštresnis, jei pabėgėlių užplūs daugiau, negu žada politikai. Šie elektoratą stengiasi įtikinti, kad migrantų bus nedaug. "Latvija pasiruošusi būti solidari ir humaniškai padėti žmonėms, bet pagal savo galimybes, - sakė Latvijos parlamento Užsienio reikalų komisijos vadovas Ojaras Erikas Kalninis. - Bijoma, kad pabėgėlių gali būti tūkstančiai. Tačiau taip nenutiks. Daugiausia gali būti keletas šimtų, bet kol kas tiksliai to nežinome."

Tačiau Latvijos vidaus reikalų ministerijos (VRM) atstovės Ilzės Petersonės-Godmanės teigimu, minėti keli šimtai, o tiksliau 220 žmonių - tai tie, kurie šiuo metu dar yra Afrikoje, bet identifikuojami kaip potencialūs pabėgėlių statuso prašytojai. Dar yra ir tokių, kurie jau atvyko į ES teritoriją. Šiuos EK planuoja identifikuoti artimiausiu metu. Pasak VRM atstovės, šiuo atveju latviška kvota gali būti 1,2 žmogaus nuo šimto. Dabar žinoma, kad pernai ES pabėgėlio statusas buvo sutektas 185 tūkst. žmonių. Ką Latvijai reikėtų daryti su tais žmonėmis? "Kitokios pozicijos, kokia buvo daugelį metų iki šiol, mes neturime. Latvija savanoriškai pasiruošusi priimti pabėgėlius, - sakė I. Petersonė-Godmanė. - Manau, kvotų algoritmas turėtų būti vienodas visoms valstybėms: gyventojų skaičius, BVP, priimti pabėgėliai, bedarbystė."

Europoje ieškoma sprendimų dėl pabėgėlių iš Afrikos. / AFP/Scanpix nuotrauka

Kriterijus - visi imigrantai

Dabar formuojama šalies pozicija, politikai neskuba džiaugsmingai sutikti su EK, nes vietos elektoratas to nesuprastų. Tačiau atsisakyti taip pat nežada, nes to nesuprastų ES. Galiausiai atsirado siūlymas keisti algoritmą.

Latvijos europarlamentaras Artis Pabrikas mano, kad tarp kriterijų, pagal kuriuos apibrėžiamos pabėgėlių kvotos, turėtų būti bendras priimtų imigrantų skaičius, o ne tik pabėgėlių, kaip dabar teigia EK. Imigrantais politikas laiko visus, atvykusius į Latviją per pastaruosius 60 metų, taip pat ir jų palikuonis - tai būtų apie pusė šalies gyventojų. "Imigrantais mes laikome tuos žmones, kurie atvyko be mūsų sutikimo, tai yra po 1945 metų, - kalbėjo A. Pabrikas. - Europoje imigrantais laikomi pirma arba antra karta. Nematai priežasčių, kodėl nereikėtų į tai atsižvelgti."

Šiam požiūriui pritaria kitas latvių europarlamentaras Krišjanis Karinšas. Jis teigė, kad tokios pozicijos laikosi beveik visi Latvijai ir Estijai atstovaujantys Europos Parlamento (EP) nariai. Pasak K. Karinšo, kuo daugiau imigrantų, tuo sunkiau integruoti naujus atvykėlius. A. Pabriko teigimu, visa EP liaudies partijų grupė palaiko idėją į bendrą migrantų kvotą įtraukti tuos žmones, kurie sovietmečiu atvyko iš kitų SSRS respublikų.

Latvijos parlamento nariai neskuba palaikyti tokių pareiškimų, bet neneigia, kad reikia atsižvelgti į sovietinį laikotarpį. "Taip, Latvijoje yra išskirtinės aplinkybės. Yra gyvenančiųjų ir nuo carinių, ir nuo sovietinių laikų. Tačiau įsipareigojimų pagal galimybes padėti tai nekeičia", - sakė O. E. Kalninis.

"Manau, galėtume kalbėti apie tai, kokia situacija buvo sovietmečiu. Okupacijos laikotarpiu nekontroliavome žmonių srautų per sieną. Šį kriterijų derėtų svarstyti, - kalbėjo Lolita Čiganė, Latvijos parlamento Europos reikalų komisijos vadovė. - Tačiau esame tauta, pastarąjį šimtmetį prašusi prieglobsčio kitose valstybėse. Jeigu žmonėms gresia karas, politinis persekiojimas, jie pasidaro nesaugūs, neapginti."

Parengė Rasa PAKALKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"