TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Latvijoje priimtas naujas referendumo įstatymas

2012 11 29 6:00
A.Berzinis mano, kad naujasis referendumo įstatymas neleis mažumai primesti savo valios daugumai./AFP/Scanpix nuotrauka

Latvijos prezidentas Andris Berzinis pasirašė įstatymą, kuris smarkiai sugriežtina referendumo rengimo sąlygas. Jis tapo būtinas po netikėtų iniciatyvų suteikti rusų kalbai valstybinį statusą, o paskui daliai šalies gyventojų - "nulinę pilietybę". 

Naujasis įstatymas skelbia, kad norint surengti referendumą reikia surinkti mažiausiai 154 tūkst. gyventojų (tai viena dešimtoji visų Latvijos rinkėjų), palaikančių naują iniciatyvą, parašų. Juos savarankiškai privalo surinkti plebiscito sumanytojai. Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, referendumo iniciatoriams pakanka pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) vos 10 tūkst. patvirtintų rinkėjų parašų. O likusiais 150 tūkst. parašų turi pasirūpinti pati VRK. Visas referendumo rengimo išlaidas padengia valstybė.

Naujasis įstatymas Latvijoje įsigalios nuo 2015 metų. Iki tol, per vadinamąjį pereinamąjį laikotarpį, šalyje išliks dviejų etapų pasirengimo referendumui sistema. Tik jo sumanytojams teks pateikti VRK ne 10 tūkst. rinkėjų parašų, o 30 tūkstančių.

Pasirašydamas naująjį įstatymą, kurio dalis Latvijos gyventojų labai laukė, prezidentas A.Berzinis teigė, jog padarytos pataisos "užtikrins reikiamą balansą, kad nebūtų per daug paprasta inicijuoti referendumo ir kad mažuma negalėtų primesti savo valios daugumai". Kartu prezidentas pavedė vyriausybei per artimiausius dvejus metus parengti sąlygas, kad parašus būtų galima rinkti ir internetu. Jei iš rinkėjų bus atimta teisė patvirtinti savo valią elektroniniu parašu, valstybės vadovas pažadėjo imtis iniciatyvos, kad įstatyme atsirastų atitinkamos pataisos, arba dėl to kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Latvijos Saeima naująjį įstatymo dėl referendumo projektą patvirtino dar birželio 22-ąją, o po kelių dienų išsiuntė prezidentui. Tačiau tąkart A.Berzinis jo nepasirašė ir grąžino parlamentui persvarstyti. Prezidentui nepatiko išlyga, jog didžiąją dalį parašų privalo surinkti patys plebiscito sumanytojai. A.Berzinio žodžiais,

šis punktas gali nulemti tai, kad "politikoje sustiprės pinigų valdžia, o dauguma pilietinės visuomenės neteks galimybės burtis ir būti aktyvi".

Lapkričio 8 dieną Latvijos Saeima patvirtino naują įstatymo projektą. Į jį iš dalies buvo įtraukti A.Berzinio siūlymai, nors iš esmės naujos redakcijos įstatymas mažai kuo skyrėsi nuo ankstesnio.

Kai šį vasarį Latvijoje teko surengti visuotinį balsavimą dėl valstybinės kalbos statuso suteikimo rusų kalbai, šalyje imta kalbėti, kad būtina priimti naują referendumo įstatymą. Nors tuomet prieš balsavo net 75 proc. Latvijos piliečių ir siūlymas buvo atmestas, referendumo sumanytojai nenurimo. Vasarą rusakalbių judėjimas "Už lygias teises" vėl perdavė VRK 12 tūkst. gyventojų, palaikančių "nulinės pilietybės" iniciatyvą, parašų. Tačiau VRK nesutiko rengti referendumo šiuo klausimu, nes toks siūlymas, jos teigimu, prieštarauja Latvijos Konstitucijai.

Premjeras Valdis Dombrovskis ne kartą yra sakęs, kad sugriežtintas referendumo rengimo įstatymas "galėtų sustabdyti tokias iniciatyvas".

LETA, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"