TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Latvijoje referendume jau balsavo per 50 proc. rinkėjų

2012 02 18 8:59

Latvijoje šeštadienį vykstančiame referendume dėl rusų kalbos statuso jau dalyvavo 784 847 žmonės - 50,79 proc. visų rinkėjų, rodo Centrinės rinkimų komisijos (CRK) turimi 16 val. duomenys. Prieštaringai vertinamame referendume rinkėjai turi nuspręsti, ar rusų kalbai suteikti antros valstybinės kalbos statusą. Šis klausimas yra itin opus Baltijos šalyje, kurios etninė sudėtis smarkiai pakito per pusę šimtmečio trukusią Sovietų Sąjungos okupaciją.

Aktyviausi rinkėjai - Kuržemėje, kur balsavo 54,54 proc. rinkėjų, Vidžemėje - 64,41 proc., Žemgalėje - 51,5 proc., Latgaloje - 45,83 proc. Rygoje iki 16 val. balsavo 54,22 proc. rinkėjų.

Iš viso Latvijoje 7 val. atsidarė 950 balsavimo apylinkių, kurios veiks iki 22 val. vakaro, o pirminiai plebiscito rezultatai bus pradėti skelbti jau po kelių valandų. Užsienyje rinkimų apylinkės veikia 41 šalyje.

Latvijos rusakalbių mažuma, sudaranti maždaug vieną trečdalį šalies gyventojų, mano, kad oficialaus statuso suteikimas rusų kalbai padarytų galą tam, ką ji vadina 20 metų trunkančia diskriminacija.

Etniniams latviams referendumas, kuriuo tikslas yra papildyti Latvijos Konstitucijos 4, 18, 21, 101 ir 104 straipsnius rusų kalbos kaip antrosios valstybinės kalbos apibūdinimu, - tai šiurkštus mėginimas pasikėsinti į Latvijos nepriklausomybę, kuri buvo atgauta prieš 20 metų.

Referendumą inicijavo radikali rusakalbių bendrija "Gimtoji kalba" ("Rodnoj jazyk") , kuriai vadovauja Vladimiras Lindermanas, Jevgenijus Osipovas ir Aleksandras Gaponenka , sugebėjusi užsitikrinti daugiau nei 10 proc. rinkėjų balsų.

Kad referendumas pavyktų, už pataisas turi balsuoti ne mažiau kaip 772 583 piliečiai - pusė visų balsavimo teisę turinčių Latvijos piliečių.

Prezidentas balsavo Lenkijoje

Latvijos prezidentas Andris Berzinis, šeštadienį viešintis Lenkijoje su darbo vizitu, savo šalies ambasadoje Varšuvoje balsavo referendume dėl valstybinės kalbos statuso suteikimo rusų kalbai, nepritardamas šiam pasiūlymui, pranešė jo atstovė Liga Krapane.

"Prezidentas balsavo palaikydamas latvių kalbą", - ji sakė naujienų agentūrai BNS.

Pasak jos, Lenkijos žiniasklaida rodė didelį susidomėjimą šiuo referendumu - žurnalistai klausinėjo Latvijos vadovo, kodėl yra labai svarbu balsuoti už išskirtinio latvių kalbos išlaikymą.

Latvijos ambasada Varšuvoje buvo informuota, jog į joje veikiančią balsavimo apylinkę atvyks autobusas su 100 Latvijos piliečių, nurodė L.Krapane.

Tikimasi, kad A.Berzinis pranešimą apie referendumo rezultatus padarys sekmadienio rytą.

Daugumai piliečių gimtoji yra latvių kalba

Etniniai rusai, daugiausiai atvykę gyventi gyvuojant sovietiniam režimui, sudaro trečdalį iš maždaug 2 mln. Latvijos gyventojų. Jie siekia, kad rusų ir latvių kalbų statusas būtų konstituciškai sulygintas, tačiau atrodo, kad rusakalbiams nepavyks surinkti pakankamai balsų.

Atidavęs savo balsą sostinės Rygos centre esančioje apylinkėje premjeras Valdis Dombrovskis paragino piliečius blokuoti šias pastangas.

"Balsas prieš šią iniciatyvą yra balsas už pačios valstybės pamatų sustiprinimą", - pareiškė jis, apsuptas žurnalistų, kurie apipylė premjerą klausimais tiek latvių, tiek rusų kalbomis.

Ši kampanija atskleidė atotrūkį tarp rusakalbių mažumos ir etninių latvių daugumos šalyje, 1991 metais atkūrusioje nepriklausomybę nuo Maskvos po penkis dešimtmečius trukusio Sovietų Sąjungos valdymo ir įstojusios į Europos Sąjungą (ES) 2004 metais.

Už šią iniciatyvą pasisakantys aktyvistai teigia norintys, kad liautųsi rusakalbių diskriminacija.

Maskva laikosi pozicijos, kad šis referendumas yra Latvijos vidaus reikalas, tačiau anksčiau aktyviai palaikydavo rusakalbių siekius, dėl ko Ryga kaltino Kremlių neleistinu kišimusi.

Referendumo priešininkai latvių kalbą laiko laisvės simboliu, prisimindami, jog tūkstančiai latvių buvo ištremti į Sibirą, o komunistinis režimas buvo primetęs rusų kalbą visuomeniname gyvenime.

Latvių kalba yra gimtoji 62 proc. šalies gyventojų, tačiau pasaulyje ją vartoja tik apie 1,2 mln. žmonių, tuo tarpu rusų kalbą - apie 120 milijonų.

Prezidentas A.Berzinis pareiškė, kad šis referendumas yra absurdiškas radikalių pažiūrų rusakalbių mėginimas atsidurti dėmesio centre po to, kai jie pralaimėjo nuosaikiosioms partijoms per pirmalaikius parlamento rinkimus.

A.Berzinis taip pat argumentuoja, kad šis klausimas menkai terūpi eiliniams rinkėjams tuo metu, kai Latvija tebevykdo griežto ekonominio taupymo priemones, atsigaudama po giliausios pasaulyje recesijos.

Radikaliųjų rusakalbių judėjimas "Gimtoji kalba" užsitikrino teisę surengti šį referendumą, surinkęs daugiau nei 10 proc. visų šalies rinkėjų parašus.

Daugeliui rusakalbių itin opi problema, jog jų Sovietų Sąjungos pilietybė tapo negaliojanti atkūrus nepriklausomybę, o persikėlėliai Latvijos pilietybę galėjo įgyti tik išlaikę latvių kalbos egzaminą.

Priešingu atveju jie likdavo asmenimis be pilietybės, kurių šalyje tebegyvena apie 300 tūkst. Daugelis taip pat pasinaudojo galimybe tapti Rusijos arba kitų buvusių Sovietų Sąjungos respublikų, įskaitant Baltarusiją ir Ukrainą, piliečiais.

Referendumas Latvijoje prasidėjo 7 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, o baigsis 20 valandą. Preliminarūs rezultatai turėtų būti paskelbti keliomis valandomis vėliau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"