TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Latvijoje vyks referendumas dėl rusų kalbos pripažinimo antrąja valstybine

2011 12 23 11:14

Latvija ateinančių metų pradžioje surengs referendumą, kuriame rinkėjams bus užduotas klausimas, ar rusų kalbą reikia pripažinti antrąja valstybine.

2,2 mln. gyventojų turinčioje Latvijoje rusų kalba gimtoji yra apie trečdaliui žmonių.

Praėjus dviem dešimtmečiams po nepriklausomybės atgavimo, kai subyrėjo Sovietų Sąjunga, daugeliui Latvijos rusakalbių atrodo, kad jų teisės pažeidžiamos arba ignoruojamos latvių etninės daugumos, kuri esą naudojasi proga pabrėžti savo atgautą suverenumą.

Rusų kalbos pripažinimo valstybine aktyvistai surinko 187 tūkst. (12 proc. rinkėjų) parašų ir pagal konstituciją įgijo teisę pateikti tokį įstatymą svarstyti parlamentui. Seimas ketvirtadienį šį teisės aktą atmetė, todėl dėl jo automatiškai bus skelbiamas referendumas.

"Pasaulyje nėra jokios kitos šalies, kurioje galėtų vystytis latvių kalba", - parlamento pirmininkė Solvita Abuoltinia sakė įstatymų leidėjams prieš balsavimą, apibendrindama daugelio latvių požiūrį į savo kalbą.

Rinkimų komisijos atstovė Kristynė Berzinia sakė naujienų agentūrai "Reuters", kad referendumas tikriausiai vyks vasario 11 arba 18 dieną.

Beveik neabejotina, kad etninių latvių dauguma atmes pasiūlymą paskelbti rusų kalbą antrąja valstybine. Tačiau šis spaudimas rodo ryžtingesnį rusų bendruomenės, kurios vis daugiau narių įgyja pilietybę ir teisę balsuoti, nusiteikimą.

Per rugsėjį vykusius parlamento rinkimus rusakalbiai taip pat daugiausiai balsavo už jų interesams atstovaujantį susivienijimą "Santarvės centras".

"Santarvės centras" taip pat teigia, kad jį palaikė dalis etninių latvių, kuriems įgriso taupymo priemonės, trejus metus vykdytos centro dešiniųjų koalicijų, kuriose dominavo etniniai latviai.

Tačiau "Santarvės centras" nebuvo pakviestas į naująją vyriausybę, kuri buvo suformuota spalį, kai Valdis Dombrovskis pradėjo savo trečiąją kadenciją premjero poste.

"Santarvės centras" skundėsi patiriantis etninę diskriminaciją, tačiau vyriausybė nurodė, kad svarbiausios atsisakymo bendradarbiauti priežastys buvo politinės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"