TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Latvijos ekonomiką klampina nuosmukis

2010 02 24 0:00
Latviai laukia ne tik žiemos pabaigos, bet ir geresnių ekonominių laikų, tačiau premjeras V.Dombrovskis neturi kitos išeities, tik drastiškai mažinti išlaidas.
AFP/Scanpix nuotraukos

Žiemiškomis Rygos gatvėmis per sniegą stypčioja aukštakulnius apsiavusios kailiniuotos moterys. Deja, Latvijos ekonomikai tokio jų pasitikėjimo labai stinga.

Ši žiema Latvijoje - šalčiausia per du dešimtmečius. Temperatūrai nukritus žemiau nei 30 laipsnių Celsijaus sušalo jau ne vienas žmogus. Kraštą nuklojęs ledas gerai atspindi ir įšalusius Latvijos finansus. Dar 2007 metais Baltijos tigru vadinta valstybė viršijo visus rekordus ekonomikos ir atlyginimų didėjimo srityse. Tačiau prasidėjus finansų krizei lengvų paskolų burbulas subliūško ir tigras užkimo. Mažytė šalis ir toliau viršija rekordus, bet visai kita linkme. Nedarbas Latvijoje jau pasiekė 23 proc. ir yra didžiausias Europoje. Per pastaruosius porą metų gamyba čia smuko ketvirtadaliu.

Apleistos parduotuvės

Nuotaikos Rygoje gerokai priblėsusios. Beveik nėra gatvės, kurioje nebūtų uždarytų parduotuvių, o restoranai ir kavinės daugiausia tušti, išskyrus pačius pigiausius. Vienoje dar neapleistoje parduotuvėje prašmatniai aprengtas pardavėjas kartais užsnūsta prie prekystalio. Nėra ko stebėtis - juk 2009 metais mažmeninė prekyba Latvijoje smuko 30 procentų. Tai dar vienas Europos rekordas.

Prastą padėtį dar labiau blogina vyriausybės politika. Ir ji pati tai pripažįsta. Po kelerių metų išlaidavimo imtasi griežtų priemonių sumažinti išlaidas ir subalansuoti biudžetą. Sumenkus atlyginimams žmonės ir išleidžia mažiau. Kai kurie sako, kad tai savo ruožtu dar labiau didina nuosmukį, o to Latvijai reikia mažiausiai.

Finansinė drausmė

"Fiskalinė konsolidacija buvo neišvengiama, - sako Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis. - Būtų buvę protingiau jos imtis klestėjimo laikais. Deja, esame priversti tai daryti dabar, nors žinome, jog tai tik didina recesiją. Tačiau kol nėra finansinio stabilumo, negali būti ir finansinio atsigavimo."

Latvija, kitaip nei kitos valstybės, kurios meta didelius pinigus, kad paskatintų ekonomiką augti ir greičiau išeitų iš nuosmukio, pasirinko priešingą kelią ir dėl to jos ekonomika traukiasi. Tačiau premjeras V.Dombrovskis neturi kitos išeities: "Tik tos šalys, kurios klestėjimo laikais vykdė protingą fiskalinę politiką, dabar gali sau leisti fiskalinį skatinimą. Latvijos biudžetas nebuvo subalansuotas net tuomet, kai turėjome dviženklį augimą."

Priimdamas 2010 metų biudžetą Latvijos parlamentas padidino mokesčius ir maždaug 700 mln. eurų sumažino išlaidas. Griežtos priemonės, kurių ėmėsi Latvija, padarė įspūdį Tarptautiniam valiutos fondui (TVF). Tiesą sakant, jos ir buvo būtina sąlyga, kurią TVF kėlė dėl 7,5 mlrd. eurų paskolos suteikimo šaliai.

Finansų rinkos taip pat palankiai vertina Latvijos žingsnius - jie malšina būgštavimus dėl valstybės ekonominio stabilumo. Jei vyriausybė ir toliau laikysis fiskalinės konsolidacijos programos, Latvijos kreditavimo reitingas gali pakilti.

Protestuotojų stovykla

Mažesnės algos ir blogėjančios socialinės paslaugos gyventojams yra tikra katastrofa. Kai kuriems mokytojams atlyginimai sumažinti perpus, o ligoninių biudžetai - 40 procentų. Dėl to daugelis medicinos paslaugų paprasčiausiai išnyks.

Nepaisydami minusinės temperatūros ir pusnių palapinių miestelyje prie ministro pirmininko rezidencijos savo nepasitenkinimą reiškia protestuotojai. Jie beveik visą žiemą čia leidžia dienas ir naktis, bet trauktis neketina iki pat rinkimų spalį.

"Vyriausybė mūsų negirdi, - trindamas delnus virš laužo kalba vienas akcijos organizatorių 24 metų Jevgenijus Karelinas, kurio transporto įmonė pernai bankrutavo. - Ji nedaro nieko, kad paremtų verslą ir sukurtų darbo vietų."

Su tuo sutinka kai kurie ekonomistai. "Vyriausybė ignoruoja politiką, kuri padėtų, - t. y. devalvavimą, - teigia Alfas Vanagas, Stokholmo ekonomikos mokyklos Rygoje ekonomistas. - Dėl to Latvijos prekės taptų pigesnės, o tai paskatintų eksportą."

Tačiau V.Dombrovskio vyriausybė pasiryžusi išlaikyti latą "pririštą" prie euro. Manoma, jog tai geriausias būdas įsivesti eurą maždaug 2014 metais.

Stoiški latviai

Nacionalinės valiutos devalvavimas turi ir kitą medalio pusę. Paskolų grąžinimas taptų nebepakeliamas daugybei Latvijos gyventojų, kurie įsigijo namus ir butus paėmę paskolas eurais. Kita vertus, pasak A.Vanago, jei darbo užmokestis mažėja, tikroji paskolų kaina savininkams vis tiek didėja.

Kad ir kaip būtų, lato devalvavimo darbotvarkėje šiuo metu nėra, o vyriausybė pasiryžusi toliau vykdyti žiaurią taupymo programą. Kol kas latviai gana stoiškai tveria griežtas priemones. Pastaruoju metu nebuvo tokių riaušių, kurios prieš metus nuvertė vyriausybę. Tačiau artėjant spalį numatytiems visuotiniams rinkimams ir smunkant V.Dombrovskio populiarumui rinkėjai visą savo nepasitenkinimą gali išlieti balsavimo kabinose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"