TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Latvijos kalbos politika rusakalbiams nenuolaidžiauja

2015 01 23 6:00
Lankytojai iš Rusijos pastebi, kad Baltijos šalyje gyvenantys rusai yra perėmę daugelį latvių būdo bruožų. travel2riga.com nuotrauka

Šiandien iš 2 mln. Latvijos gyventojų maždaug ketvirtadalis yra rusakalbiai. Latvių kalba yra vienintelė oficiali valstybinė kalba ir dėl to čia gyvenantys rusai skundžiasi esą diskriminuojami. Bet Latvija galiojančius įstatymus teisina dešimtmečiais Maskvos vykdyta neteisybe ir atsisako juos keisti.

Asmenys, norintys tapti šios šalies piliečiais, privalo laikyti latvių kalbos ir valstybės istorijos egzaminus. Daugelis rusakalbių nesutinka to daryti, tad apie 300 tūkst. jų neturi Latvijos pilietybės. Šie žmonės negali balsuoti rinkimuose ar dirbti valstybės institucijose.

Latvijos politikos aktyvistas Einaras Graudinas sako, kad daugelis rusakalbių viešumoje dabar gėdijasi kalbėtis savo gimtąja kalba. Jaunuoliai, kurie mokosi rusų mokyklose, anot jo, bijo gatvėje kalbėti rusiškai, nes tai išprovokuoja konfliktų su latviais. Prieš metus Centriniame Rygos turguje “Deutsche Welle” žurnalisto kalbinta rusakalbė sakė, kad čia ji mėgsta kalbėti latviškai, nes tuomet niekas nemėgina jos mokyti ar taisyti.

Latvijos politikas ir žurnalistas Ilmaras Latkovskis yra sakęs, kad šalyje gyvena ir labai gerai į visuomenę integruotų rusų, ir tokių, kuriems vis dar būdingas posovietinis mąstymas. Anot Latvijos instituto, lankytojai iš Rusijos pastebi, kad Baltijos šalyje gyvenantys rusai yra perėmę daugelį latvių būdo bruožų. Tad dėl elgesio skirtumų nuvykę į Rusiją jie laikomi užsieniečiais.

Kritikavo Jungtinės Tautos

Prieš trejus metus rusakalbių aktyvistų inicijuotame referendume Latvijos gyventojai atmetė siūlymą rusų kalbą paskelbti antrąja valstybine kalba. Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis referendumą pavadino absurdišku - suinteresuotieji rusų kalbą gali vartoti namie arba mokykloje. Tačiau pernai pavasarį pasigirdo kalbų, kad šalies valdžia svarsto planus mokyklose nebemokyti rusų kalbos.

Rygos mero Nilo Ušakovo teigimu, referendumas atspindėjo aktualias šalies problemas. O Rusijos parlamento narys Konstantinas Kosačiovas naujienų agentūrai „Interfax“ šį referendumą pavadino rimtu įspėjimu Latvijos valdžiai, kad reikia spręsti kalbos problemą. Tuometis šalies ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis teigė, kad reikia imtis papildomų priemonių integruoti rusakalbius į visuomenę ir skatinti gyventojus mokytis latvių kalbos.

Tačiau viskas pakrypo taip, kad prieš metus Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybos komitetas sukritikavo Latvijos elgesį su rusakalbiais ir kitomis mažumomis. Komiteto paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad šioje Baltijos šalyje mažumų atstovai dėl griežtų kalbos sąlygų yra diskriminuojami darbo rinkoje. Vadinamieji nepiliečiai nepriimami ir į kai kurias darbo vietas privačiame sektoriuje. JT komitetas reikalavo taisyti situaciją ir peržvelgti Valstybinės kalbos įstatymą.

Darbo vietoje ragina kalbėti latviškai

Neseniai Latvijos valstybinės kalbos centras paragino visus šalies gyventojus darbo vietose kalbėti latviškai, nes iš skirtingų bendrovių sulaukė skundų, kad darbuotojai dažnai vartoja užsienio kalbas bendraudami tarpusavyje. Valstybinės kalbos įstatymas šiuo metu nereguliuoja, kokia kalba turėtų vykti neformalus bendravimas darbovietėse. Minėtas centras patarė girdint klientams vartoti tik oficialią šalies kalbą.

Pasak Latvijos valstybinės kalbos centro atstovės Sarmitės Pavulenos, institucija dažnai sulaukia klausimų, kaip vertinti situacijas, kai valstybės pareigūnai kai kuriems šalies žiniasklaidos kanalams interviu duoda rusų kalba. Centras pasiūlė visiems šalies pareigūnams su žiniasklaidos atstovais kalbėti tik latviškai ir taip rodyti pagarbą valstybei bei kalbai. Šie metai Latvijai itin svarbūs, nes valstybė pirmininkauja Europos Sąjungos Tarybai. S. Pavulena pabrėžia, kad dar ir dėl šios priežasties šalies gyventojai turėtų paisyti minėto prašymo.

Šis siūlymas sulaukė Rusijos žiniasklaidos pasipiktinimo – esą Latvijoje draudžiama vartoti rusų kalbą. Rusijos žiniasklaidoje antraštės mirgėjo nuo įvairiausių interpretacijų: „draudimas kalbėti rusiškai", „draudimas kalbėti rusiškai parduotuvėse", „draudimas kalbėti rusiškai kitų akivaizdoje“, „draudimas kalbėti rusiškai darbe" ir net „draudimas kalbėti rusiškai Latvijoje".

Reikia pripažinti, kad tokia klaidinga interpretacija kursto priešiškumą. Tačiau Rusijos žiniasklaidos atstovai nuolat neigia kaltinimus skleidžiant klaidingą informaciją ir sako, kad Vakarų žiniasklaida apsėsta paranojos.

Alternatyvus rusiškas kanalas

Latvija jau kurį laiką skundžiasi žiniasklaidos priemonėmis skleidžiama suaktyvėjusia Rusijos propaganda. Latvijos užsienio reikalų ministro patarėjas Viktoras Makarovas teigia pastebėjęs, kad Latvijos rusų pamėgti televizijos kanalai "RBK Ren TV", "RTR Planeta", "NTV Mir" itin veikia žmonių jausmus ir emocijas. Jo manymu, šiandien Maskvos transliuojama propaganda yra kur kas veiksmingesnė nei buvo sovietmečiu.

Latvijos nuolatinė atstovė Europos Sąjungoje (ES) Ilzė Juhansonė neseniai pažymėjo, kad teikti alternatyvią nuomonę apie įvykius yra valstybės atsakomybė. Diplomatė sakė, kad žiūrėdama rusiškus kanalus ji pasijunta tarsi sugrįžusi į devintąjį dešimtmetį. I. Juhansonės teigimu, pranešėjai net vartoja tas pačias šaltojo karo frazes, o Ukrainos atstovų nesibodi vadinti fašistais, naciais ir panašiai.

V. Makarovo manymu, siekiant kovoti su Rusijos propaganda, reikia sukurti alternatyvą – universalų televizijos kanalą, kuris transliuotų labai geros kokybės laidas. Jis būtų iš dalies finansuojamas Europos Komisijos. Europos kanalą rusų kalba kurtų nepriklausomi žiniasklaidos ekspertai ES. Jis būtų transliuojamas ir Bendrijoje, ir Rusijoje. Patarėjo teigimu, šią iniciatyvą palaiko Lenkija, Švedija, Danija, Vokietija, Nyderlandai, Lietuva ir Didžioji Britanija. Tačiau iš ES šalių alternatyvos labiausiai reikia Latvijai ir Estijai, kur gyvena daugiausia rusakalbių. V. Makarovas tikisi, kad iki balandžio nepriklausomi ekspertai parengs pasiūlymus dėl kanalo, o iki gegužės apsispręs ir šalies politikai. Neformaliuose pokalbiuose diplomatai abejoja šio projekto sėkme.

Dėl galimybių panaudoti kitas žiniasklaidos priemones propagandai pažaboti V. Makarovas išskyrė radiją. Pernai rugsėjį Latvijos parlamentas pritarė įstatymui, pagal kurį nuo 2016 metų radijuje griežtėja užsienio kalba transliuojamų programų taisyklės. Manoma, kad šis įstatymas paveiks daugiau kaip 400 tūkst. šalies radijo klausytojų, nes eteryje gali nebelikti rusų pamėgtų programų.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"