TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Latvijos kelias į narystę euro zonoje

2013 12 31 10:31
Reuters/Scanpix nuotrauka

Latvija nuėjo įspūdingą kelią, įgyvendindama griežtas sąlygas dėl narystės euro zonoje, ir padarė tai nepavydėtinomis sąlygomis - grąžindama milijardinę tarptautinę skolą.

Kita vertus, ta sunkia našta užgulusi 7,5 mlrd. eurų finansinė parama išgelbėjo šalį nuo bankroto, prie kurio slenksčio ji buvo atsidūrusi per 2008-2009 metų pasaulinę ekonominę krizę.

Pagal 1992 metų Mastrichto sutartį, kuri padėjo pamatus bendrajai Europos Sąjungos (ES) valiutai, šalys gali įsivesti eurą tik tuo atveju, jei atitinka nustatytus infliacijos, viešųjų finansų (biudžeto deficito ir skolos) bei valiutos kurso stabilumo kriterijus.

Tačiau tokios euro zonos, vienysiančios jau 18-a valstybių, narės kaip Airija, Portugalija, Graikija ir Kipras gerokai viršijo Mastrichto sutarties nustatytą skolos ribą ir buvo priverstos kreiptis tarptautinės finansinės pagalbos savo ekonomikai paremti.

1991 metais atkūrusi nepriklausomybę Latvija susidūrė su nevaldoma infliacija, kuri tapo didžiausia kliūtimi šaliai siekiant narystės euro zonoje, prie kurios prisijungti ji tikėjosi dar 2008-aisiais, tačiau turėjo palaidoti šias viltis.

Tų metų rugsėjį, kai Latvija jau buvo pajutusi skaudžius pasaulinės finansų krizės padarinius, vidutinė metinė infliacija šalyje pasiekė 15,8 proc. aukštumas.

2013 metų balandį ji nukrito iki 1,3 proc. ir buvo gerokai mažesnė nei kintantis Mastrichto infliacijos kriterijus, kuris tuo metu sudarė 2,7 procento. Latvijai buvo uždegta žalia šviesa įsivesti eurą.

Po to šalyje prasidėjo defliacijos laikotarpis, metinėms vartotojų kainoms nukritus 0,4 procento. Prognozuojama, kad ateinančiais metais metinė infliacija sudarys 2,3 procento.

Valstybės kandidatės, kaip ir euro zonos narės, turi kontroliuoti biudžeto deficitą – jis negali viršyti 3 proc. BVP.

Latvija susidorojo su šia užduotimi, nors per 2008-2009 metų krizę patyrė giliausią pasaulyje recesiją – jos ūkis per dvejus metus susitraukė beveik 25 procentais.

Šalis sugebėjo grąžinti Tarptautinio valiutos fondo ir ES paskolą neviršydama nustatytos deficito ribos. Ji tai padarė daugiau nei trečdaliu sumažinusi valstybinio sektoriaus darbuotojų algas, apkarpiusi pašalpas ir atleidusi šimtus dirbančiųjų.

Šių priemonių dėka 2012 metais Latvijos biudžeto deficitas sudarė vos 1,3 procento. Dar 2009-aisiais jis siekė 9,8 procento. Prognozuojamas 2013 metų biudžeto deficitas – 1,5 proc., 2014 metų – 0,9 procento.

Be kita ko, Latvija 2012-ųjų gruodį daugiau nei dvejais metais anksčiau nei buvo numatyta grąžino TVF ir ES suteiktą paskolą.

Mastrichto sutartis numato, kad nacionalinė skola neturi viršyti 60 proc. BVP.

Nebuvo abejojama, kad Latvija atitiks šį reikalavimą.

Skolą, kuri 2010-aisiais sudarė 44,7 proc. BVP, Ryga iki 2012 metų pabaigos sumažino iki 40,7 proc.

Prognozuojama, kad ateinančiais metais nacionalinė skola sudarys 42 proc. BVP.

Latvija daug metų atitinka nustatytą nacionalinės valiutos kurso stabilumo kriterijų, nes latas nuo 2005 metų sausio 1 dienos susieta su euru fiksuotu kursu – 1 euras = 0,702804 lato.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"