TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Latvijos rusai Maskvos vilionėms lengvai nepasiduoda

2015 04 07 6:00
"Nepiliečio pasas" - tokį dokumentą galimą gauti tik Latvijoje. twimg.com nuotrauka

Pilietybės neturintiems Latvijos rusams atstovaujančios nevyriausybinės organizacijos vadovas neseniai kreipėsi pagalbos į Rusijos Dūmą. Tai tik vienas iš naujausių bandymų stiprinti Maskvos ir šioje Baltijos valstybėje gyvenančių rusų santykius. Tokia tendencija, turint omenyje hibridinį Vladimiro Putino karą Ukrainoje, kelia nerimą, tačiau dėl susiskaldžiusios Latvijos rusų bendruomenės ji gali ir neduoti Kremliaus norimų rezultatų.

Per pastaruosius 20 metų daugybė rusų gavo Latvijos pasus, bet net ir neturintieji šalies pilietybės yra ištikimi Rygai. Jie ir patys patenkinti gyvenimu Europos Sąjungos narėje, ir nori, kad čia augtų jų vaikai. Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje ir Latvijoje atlikta apklausa atskleidė, jog dauguma šiose valstybėse įsikūrusių rusų gerbia „istorinės tėvynės“, kaip patys ją apibūdina, kultūrą ir laiko save bendruomene, tačiau namais vadina šalis, kuriose gyvena. Nors toks mąstymas dažnesnis tarp jaunimo, gimusio Lietuvoje ar Latvijoje, taip mano ir ne vienas Rusijoje gimęs žmogus, neturintis tų valstybių pilietybės. Dauguma jų tikino, kad neišvyktų iš Lietuvos ar Latvijos, net jei Rusijoje jiems būtų užtikrintas ekonominis saugumas.

Tačiau Maskvos pareigūnai kartu su keliais Latvijos rusų aktyvistais jau kurį laiką siekia šalyje, ypač Latgalos regione, kuriame gyvena didelė rusų bendruomenė, didinti įtampą tarp skirtingų etninių grupių. Saeimos Saugumo komiteto pirmininkė Solvita Aboltina kovo pradžioje paskelbė, kad apie 100 nevyriausybinių organizacijų, veikiančių Latvijoje ir gaunančių finansavimą iš Maskvos, iš tiesų rūpinasi ne tautinių mažumų, kaip pačios nurodo, kultūros bei tradicijų plėtra. Pasak pirmininkės, šių organizacijų veiksmai yra priešiški oficialiai Latvijos politikai ir nepriklausomybei, todėl turėtų būti laikomi kišimusi į valstybės vidaus reikalus. S. Aboltina ypač nerimauja dėl to, kad panašūs procesai buvo pastebėti ir Ukrainoje bei Gruzijoje prieš įsiveržiant į šias šalis Rusijos kariuomenei.

Etninių rusų protestas Rygoje./baltictimes.com nuotrauka

Prašo Maskvos pagalbos

Dabar Rusijos vyriausybės pastangos įgavo oficialesnę ir todėl dar grėsmingesnę formą. Prieš porą savaičių Rusijos Dūma surengė apskritojo stalo diskusiją dėl problemų, su kuriomis Latvijoje ir Estijoje susiduria šių šalių pilietybės neturintys rusai. Per susitikimą Alexanderis Gaponenka, Latvijos nevyriausybinės organizacijos „Neatstovaujamųjų parlamentas“ vadovas, paprašė Maskvos paramos. „Mums reikia pagalbos kovojant, - sakė organizacijos atstovas, kreipdamasis į Dūmos užsienio reikalų komiteto pirmininką Aleksejų Puškovą. – Galime triukšmauti ir šūkauti, tačiau mums reikalinga ir teisinė pagalba. Priimtume ją su malonumu.“

Rusijos vyriausybė nusprendė sutelkti dėmesį būtent į pilietybės neturinčius Latvijos rusus. Ne vien dėl to, kad Kremlius mano, jog jie simpatizuoja Maskvai, bet ir todėl, kad Vakarų pasaulyje mažai kas supranta, ką reiškia būti nepiliečiu, ir dar mažiau kas palaiko tokios gyventojų kategorijos egzistavimą.

Nors Maskvos argumentai tam prieštarauja, 1940-1991 metais Lietuva, Latvija, Estija buvo okupuotos, ir jos, remdamosi tarptautinėmis teisės normomis, neprivalėjo suteikti pilietybės asmenims, kuriuos į teritorijas atkėlė okupantė, t. y. Sovietų Sąjunga. Jeigu tarptautinėje teisėje šis principas neveiktų, bet kuri valstybė okupantė galėtų paprasčiausiai įkelti daug savo gyventojų į užimtas teritorijas ir taip pakeisti jų demografinę bei politinę padėtį, o paskui, remdamasi „demokratiniais“ principais, tvirtinti, kad okupacija buvo teisėta ir tarptautinė bendruomenė privalo ją pripažinti bei gerbti.

Vis dėlto nepriklausomybę atkūrusios Baltijos šalys sudarė galimybę asmenims, kuriuos į jų teritorijas perkėlė Sovietų Sąjunga, gauti pilietybę, nors ir neprivalėjo to daryti. Tik kiekviena valstybė pasirinko skirtingas procedūras. Be to, rusų bendruomenėms, net tiems jų nariams, kurie neturi pilietybės, čia pripažįstamos visos tautinių mažumų teisės. Taigi nieko nuostabaus, kad daugelis Latvijos nepiliečių pyksta ant Rygos daug mažiau negu norėtų Kremlius. Ne vien dėl lojalumo Rygai, bet ir dėl didelio susiskaldymo rusakalbių bendruomenėje.

Ideologinė krizė

Maskvai tai kelia vieną rimtą problemą, kurią savo straipsnyje „Ar rusų bendruomenė Latvijoje pajėgi išbristi iš ideologinės krizės?“ aptaria Viktoras Guščinas, Latvijos visuomeninių organizacijų tarybos koordinatorius.

Daug etninių Latvijos rusų palaikė šalį, kai ši siekė atkurti savo nepriklausomybę. Tuomet jie tikėjosi, kad posovietinė vyriausybė Rygoje paprasčiausiai įteiks atgimusios valstybės pasus visiems gyventojams. Tačiau taip neįvyko, nes latviai aiškiai suvokė, kad buvo okupuoti, o jų šalis - ne viena iš sovietinių respublikų, savanoriškai prisijungusių prie socialistinių valstybių bloko.

Rusakalbiai (daug platesnė kategorija žmonių nei Latvijos pilietybės neturintys rusai) kėlė nepasitenkinimą, kai valdžia ėmė uždarinėti mokyklas, kuriose buvo dėstoma rusiškai, ir nepritarė tam, kad viešajame gyvenime vis dažniau girdėti latvių kalba. Pasak V. Guščino, šias tendencijas rusakalbiai vertino kaip grėsmę jų bendruomenei. Tačiau Rygos politikos krypties jiems pakeisti nepavyko. Nuo 2012-ųjų referendumo dėl valstybinės Latvijos kalbos viešumoje daugiau nebuvo keliama jokia idėja, galinti suvienyti šalies rusakalbių bendruomenę. Autoriaus nuomone, šiandien reikėtų kalbėti apie ideologinę rusų judėjimo Latvijoje krizę, kurios nesuvokia net patys bendruomenės nariai.

V. Guščinas išskiria kelias tos krizės priežastis. Visų pirma, rusiškos organizacijos neveiksmingai atstovauja rusakalbių interesams, o tai veda prie apatijos ir netvarkos pačiose įstaigose. Todėl padėtimi Latvijoje itin nepatenkinti rusai nebesistengia gerinti savo situacijos šalyje ir paprasčiausiai emigruoja. Be to, rusakalbių bendruomenė ir jos interesams atstovaujančios politinės jėgos iki šiol nesilaiko vienos nuomonės, ar Latvija buvo okupuota, ar ne. Daug etninių rusų palaiko Rygos, o ne Maskvos įvykių versiją, tačiau vis tiek tiki, kad Latvijos vyriausybė siekia sukurti neonacių valstybę, kurioje būtų vietos tik vienai tautai.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"